Blog

Nerimaujantys klaipėdiečiai gali atsikvėpti: Vyriausybė nepatvirtino uosto bendrojo plano

Klaipėdos miesto bendrasis planas
Klaipėdos uostas (Klaipėdos sav. nuotr.)

Trečiadienį Vyriausybės rūmuose ministrų kabinetas nusprendė nepatvirtinti Klaipėdos uosto bendrojo plano, kuris kėlė klaipėdiečių nerimą.

Architektų atstovaujama uostamiesčio gyventojų bendruomenė prieš Vyriausybės posėdį prognozavo gedulą, tačiau uosto bendrojo patvirtinimas žlugo pritrūkus vos vieno ministro balso. Septyni ministrai balsavo už pritarimą, o du susilaikė.

Uosto bendrojo plano projekte buvo numatyta maksimali uosto plėtra miesto pietinėje ir išorinėje dalyse – ties Melnrage.

Svarstomas bendrasis planas – antikonstitucinis?

Klaipėdos gyventojų bendruomenės interesus atstovaujantis architektas Romas Gailius portalui SA.lt tvirtino, jog valdininkai nenori įsiklausyti į klaipėdiečių interesus ir jų išsakomus galimus pavojus miestui.

„Pastaruosius porą metų Klaipėdos miesto bendruomenė su nerimu stebėjo rengiamą uosto bendrąjį planą. Žiniasklaidoje, susitikimuose ir renginiuose buvo pateikiama tik suinteresuotos pusės – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tendencinga nuomonė apie neabejotiną šio projekto naudą valstybei ir miestui.

Tačiau miestiečių, miesto bendruomenių atstovų, specialistų pokalbiuose girdima visiškai priešinga nuomonė. Išsakomi visai kiti skaičiai, pavojai miesto rekreacinėms teritorijoms – pliažams, vis didėjančiai miesto taršai. O apie Kuršių marių, Kurčių Nerijos likimą diskusijos aplamai nesigirdi. Tad natūraliai kyla klausimas – kuo tikėti ir ar tikrai su ta uosto plėtra viskas gerai?“, – kalbėjo klaipėdietis architektas Romas Gailius.

Pasak architekto, 2017 m. pakeistas Teritorijų planavimo įstatymas atrišo rankas suinteresuotoms verslo grupėms. Jis stebėjosi, kad miestas ir jo uostas kuria atskirus bendruosius planus. Vyriausybėje svarstytą uosto bendrąjį planą jis pavadino antikonstituciniu.

Įdomiausia, kad uosto bendrasis planas jau parengtas ir jis yra net aukštesnio prioriteto dokumentas nei miesto bendrasis planas.R. Gailius

„Ir kas dabar paneigs, kad gal ir jų pačių iniciatyva tai buvo sugalvota? Įdomiausia, kad uosto bendrasis planas jau parengtas ir jis yra net aukštesnio prioriteto dokumentas nei miesto bendrasis planas. Tad jį tvirtins ne miesto bendruomenės rinkta taryba, kaip įprasta, o Vyriausybė. Miesto bendruomenės, politikų pritarimo čia niekam nereikia. Tad uosto bendrojo plano sprendimams įtakoti bendruomenė gali tik formaliai ir minimaliai, o iš tiesų, tai niekaip. Na, nebent tik dėl vaizdelio – buvo svarstyta, derinta.

Teritoriniu požiūriu nėra normalu, kad viename mieste veikiantys ūkio subjektai, naudojantys tą pačią infrastruktūrą, ekonominius bei žmogiškuosius resursus ima ir teisiškai atsidalina – uostas rengiasi savo bendrąjį planą, o miestas – savo. Negana to, miestas dar turi „prisiderinti, prisidėti“ prie aukštesnio lygmens uosto bendrojo plano.

Nėra normalu ir tai, kad teisiškai registruotame viename žemės sklype jo dalį planuoja kažkas kitas – susisiekimo ministerija. Nonsensas, bet funkciniu bendrumu apibrėžta uosto teritorija sudaro vos 5 procentus miesto teritorijos, tačiau realiai tai netrukdo agresyviai diktuoti sąlygų visam miestui ir jo ateičiai. Taisant įstatymą, gal kūrėjų norai buvo ir geri, tačiau jau prasidėję procesai kelia daug klausimų, nerimo ir abejonių“, – kalbėjo R. Gailius.

Meras „apverkė“ situaciją

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius posėdžio metu ragino tvirtinti bendrąjį planą, nes, anot jo, privalu didinti uosto konkurencingumą.

„Projekto rengimo procedūra yra sudėtinga. Ją perėmėme tokioje stadijoje, kokioje perėmėme – paskutinėje. Keisti tą planą, kurį šiandien ruošiamės tvirtinti, reikštų, kad iš naujo pradedame visą procedūrą. Manau, kad visi mūsų vieši pasakymai ir planai yra tam tikras siekis, dėl kurio bus dirbama“, – teigė J. Narkevičius.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sakė, jog Klaipėdos uostas yra ekonominis gyvybės šaltinis valstybei ir, pasak jo, uosto plėtra bei modernizavimas yra būtinas.

Klaipėdos uosto bendrasis planas

„Pasitikiu susisiekimo ministru ir uosto direkcijos vadovu, kurie įsipareigoja iki 2034 metų kažką padaryti, bet mes nežinome, kokia tuomet bus valdžia ir galbūt Klaipėdos meras nebus toks ambicingas, o bendruomenė nuo to tik nukentės. Manau, kad dabar turėtumėme pasitvirtinti įsipareigojimus, dabar ir čia – vyriausybės posėdyje“, – ragino A. Palionis.

Klaipėdos miesto meras po J. Narkevičiaus kalbos sakė, kad norėtų apverkti situaciją, kurioje atsidūrė Klaipėdos miestas.

„Niekam nekyla abejonės dėl uosto plėtimo ir kad konkurencingumo kovoje Klaipėda turėtų tuos įrankius, bet mes kalbame ne apie uostą kokioje nors dykvietėje, o apie uostą, esantį Klaipėdos mieste.

Ne miestas veržiasi į uostą ir bando kažką ten statyti, vystyti, o uosto plėtra keliasi į miestą ir tuo pačiu sukelia tam tikras pasekmes. Buvo tam tikra galimybė ieškoti ir rasti kompromisų kalbant apie maksimalią uosto plėtrą ir maksimaliai minimalizuoti įtaką miestui, kuri yra neišvengiama.

Paketo, kuris buvo siūlomas kaip amortizacinis, jis dabar daugeliu atveju tampa papildoma našta savivaldai. Kaip tai transformavosi nuo to, kas buvo aptarinėjama?“, – klausė Klaipėdos meras.

Posėdžio Vilniuje metu taip pat buvo sprendžiama ir dėl Dalykinių sąlygų sąvado įgyvendinimo programos, kuriai pati Klaipėdos savivaldybė išvakarėse išreiškė nepritarimą. Posėdžio pabaigoje įvyko balsavimas ir po jo buvo nuspręsta prie šių abiejų klausimų grįžti per kitą ministrų posėdį.

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.