Naujas – beveik tik architektų bendruomenės problematikai skirtas – žurnalo „Statyba ir architektūra“ numeris. Tam yra proga – liepos 1-ąją švęsime Tarptautinę architektų dieną.
Žurnale:
• jubiliejiniame, 20-ajame, Lietuvos architektų sąjungos (LAS) suvažiavime nesusirinkusio kvorumo nereikėtų suprasti kaip ženklo, kad architektai gyvena taip gerai, jog nejaučia poreikio burtis į tam tikras struktūras. Faktas, kad dalis šios profesijos atstovų jaučiasi nusivylę jiems atstovaujančia sąjunga, faktas ir tai, kad daugybė jaunų architektų nemato prasmės tapti LAS nariais. Akivaizdu, naujasis LAS pirmininkas Marius Pranas Šaliamoras, išrinktas kolegoms antruoju bandymu susirinkus į suvažiavimą, turės spręsti situaciją, kai apačios nebenori gyventi taip, kaip gyvena, o viršūnės nebegali valdyti taip, kaip valdė…
• didžiausi šalies architektų lūkesčiai sugulė į Aplinkos ministerijos užsakymu LAS parengtus „Architektūros politikos 2014–2020 m.“ metmenis, po tam tikrų užsakovo žingsnių tapsiančius nauja „Architektūros politika“. Pirmoji „Architektūros politika“, pavadinta Lietuvos Respublikos architektūros politikos krypčių aprašu, galioja nuo 2005 metų. Nuo to laiko, aiškino metmenų rengėjai, architektūros problematika, architekto vaidmuo, visuomenės požiūris ir teisinis laukas gerokai pakito – kilo poreikis peržiūrėti architektūros politikos principus, temas ir įgyvendinimo schemą.
• viena atvirų architektų gildijos žaizdų – susikompromitavę architektūros konkursai, vis dažniau pasibaigiantys ne projektavimo darbais, o skundais dėl neišmokėtų prizinių fondų. Suvažiavime buvo pristatyti nauji LAS iniciatyva parengti jų organizavimo nuostatai, kurie galėtų apsaugoti nuo naujų nusivylimų. Tiesa, nuostatai taip disonuoja su šiandiene praktika, kad net patys dokumento rengėjai netiki, jog jis greitu laiku galėtų būti taikomas visos apimties. Kitokią patirtį, pradedant organizaciniais aspektais ir baigiant požiūriu į kūrėjus, Lietuvos architektai parsiveža iš užsienio konkursų. Gerų pavyzdžių toli dairytis nereikia.
• diskusija apie architektūros-urbanistikos ekspertų tarybų atliekamą misiją parodė, kad ne visos dalyvaujančios pusės ją laiko prasminga projektų derinimo proceso grandimi – bent jau vertinant dabartinį veiklos modelį. O ir jo tobulinimą žurnalo pašnekovai įsivaizduoja skirtingai. Regis, atėjo laikas pasidalyti subrandintomis idėjomis.
• kai kuriose šalyse valstybės organizacijas ir ministerijas, įgyvendinant šalies architektūros politiką, koordinuoja valstybės architekto tarnybos ar biurai. Architektai neabejoja, kad kiekvienas balsas kovojant už šventą reikalą – geresnę aplinkos kokybę, yra svarbus ir tokia pareigybė ar struktūra galėtų atsirasti LAS strategijose. Bet siūlo pradėti nuo paprastesnių aktualijų – sugrąžinti Lietuvai realią galią turinčius savivaldybių vyriausiuosius architektus.
• pusmetį pailsėję, netrukus apie save primins tarptautinio Kauno architektūros festivalio KAFe rengėjai – artėja laikas skelbti kito, 2015-aisiais vyksiančio, festivalio temas, ieškoti norinčiųjų prisidėti ne tik idėjomis, bet ir darbais.
• projektas „Kraštas“, kuriame nuo metų pradžios aptariame ekonominę atskirų savivaldybių padėtį, investicinę aplinką ir perspektyvas, šį mėnesį skirtas Šiaulių apskričiai.
Gegužės mėnesio žurnalo „Statyba ir architektūra“ numerį jau galima
skaityti internete.
