Paveldėjote ar nusipirkote sklypą su senu namu jame ir svarstote, ką daryti su pamatais –renovuoti ar viską griauti ir pradėti statybas iš naujo. Kada verta pamatus išsaugoti, o kada verčiau renovuoti? Ar būtina ir kokius atlikti tyrimus? Į šiuos klausimus atsako Geologijos įmonių asociacijos vadovas, inžinierius geologas Saulius Gegieckas.
Spendimus apie senų pamatų tinkamumą, jų tolesnį panaudojimą, reikalingus tyrimus turėtų įvertinti ir priimti specialistas, o ne pats savininkas. „Pirmiausiai reikia, kad geras ir patikimas statybininkas apžiūrėtų, ar nėra kokių nusėdimo ar deformacijų žymių, sienų ar pamatų įtrūkimų, ar viduje aktyvių deformacinių siūlių. Net jei jų vizualiai nesimato, vis tiek patartina, kad specialistas tai apžiūrėtų ir patvirtintų“, – tvirtina jis.
Namo pamatai ir pagrindas po jais yra svarbiausia namo dalis. Pamatai laiko pastato konstrukcijas, tinkamai įrengti užtikrina pastato stabilumą, jo saugų eksploatavimą. Tačiau dėl nekokybiškai atliktų darbų, neįvertintų pagrindo sąlygų (tyrimų trūkumo) ar ilgo netinkamo eksploatavimo laikotarpio gali atsirasti visokiausių problemų. Pakrypusios sienos, plyšiai, įtrūkimai sienose ir grindyse, nelygios grindys ar neužsidarančios durys ir langai. Visa tai rodo, kad su pamatais ar jų pagrindais kažkas ne taip.
40 metų patirtį geotechniniuose ir inžineriniuose darbuose turinčios suomių įmonės „Uretek“ pardavimų vadovas Lietuvoje Kęstutis Jurėnas sako, kad dažniausiai pamatų nusėdimas yra susijęs su pasikeitusiomis grunto savybėmis, o tam įtakos gali turėti keletas priežasčių. Išsamiau apie tai – SA.lt parengtame straipsnyje.
Tačiau, kaip sako S. Gegieckas, – yra dvi geros žinios norintiems išsaugoti ir panaudoti esamus pamatus.
Pirma, kad ne visada įtrūkimai pamatuose byloja apie pavojus. Viskas priklauso nuo jų tipo, kaip jie įrengti, kokios sudėtinės dalys. „Jei pamatai monolitiniai, tai jau rimtas signalas, reikia toliau gilintis ir žiūrėti, kodėl taip įvyko, kas bus toliau. Bet jei jie yra surenkami, blokiniai, kurie buvo populiariausi sovietiniais laikais, tai gali būti ir nedidelė, daugiau estetinė yda, lengvai sutvarkoma pastato renovacijos metu“, – sako jis.
Yra dvi geros žinios norintiems išsaugoti ir panaudoti esamus pamatus.
Antra, gruntas po pamatais ilgainiui stiprėja. „Silpnesnis gruntas nuo pamato apkrovų šiek tiek drenuojasi, konsoliduojasi. Kuo didesnė apkrova, kuo ilgiau pastatas stovi, tuo gruntas po pamatu yra tvirtesnis. Gali būti, kad iš pradžių pastatas „pasėdo“, atsirado deformacijos, bet gruntas sutankėjo arba nusidrenavo ir pagrindas pasidarė pakankamai tvirtas. Tačiau vėlgi reikia atlikti tyrimus, kad tai žinotume“, – aiškina jis.
Ką daryti su senais pamatais, jei ruošiatės didinti apkrovas
Anot S. Gegiecko, dabar beveik visada namų rekonstrukcija praktiškai virsta nauja statyba, papildomai įrengiamas naujas aukštas, ar keliamas stogas ir įrengiami ten kambariai, dažnai išgriaunamos sienos, kurios galbūt laikė dalį pastato apkrovos.
„O tai reiškia, kad apkrova į pamatus ir jų pagrindą didės ir tuomet vienareikšmiškai tyrimai reikalingi. Ne tik pagrindo grunto, bet ir pačių pamatų tyrimai. Patartina pamatus atkasti keliose vietose, pažiūrėti, į kokį gruntą jie remiasi, ar jis nekinta einant gilyn, kaip jie įrengti, kokia jų padėtis, medžiagos. Rimtesniais atvejais imami pamatų medžiagos ėminiai ir atliekami bandymai. Taip pat būtina žinoti pamatų tipą, plotį ir koks gruntas po jais, kad apskaičiuotume, ar išlaikys papildomas apkrovas“, – komentuoja ekspertas.
„Ne tik grunto, bet ir pamatų tyrimai yra būtini, jei ruošiamasi didinti apkrovas. Juos padarius paaiškės, ar reikia pamatus stiprinti, o galbūt jie ir toliau laikys. Tyrimų duomenys šioje vietoje labai svarbūs“, – teigia inžinierius geologas.
Pamatų renovacija – privalomas sprendimas kultūros paveldui
Paveldėjus ar nusipirkus sodo namelį ir norint pasistatyti gyvenamąjį namą S. Gegieckas pataria nesivarginti išsaugojant pamatus – geriau viską nugriauti ir pradėti nuo pradžių. Kadangi dažniausiai tokiems pastatams niekas rimtų pamatų nedarydavo, bandymas juos panaudoti – tik laiko švaistymas ir papildoma rizika.
„Platinti ar gilinti tokius pamatus tikrai neracionalu. Bet kokiu atveju tai kainuos brangiau nei naujai įsirengti pamatus. Tokie dalykai daromi tik tokiu atveju, kai pastatą būtina išsaugoti.
Dažniausiai tai taikoma, kai namas tikrai išskirtinis ir vertas išsaugoti, yra kultūros paveldo objektas. Tokiu atveju skiriamos lėšos gali būti milžiniškos, nes šie darbai labai specifiniai, o tokius darbus atliekančių įmonių yra labai nedaug, o jų darbai gan brangūs“, – įspėja inžinierius geologas.
