Top Baneris

Statau namus: pamatų paruošimas, kada reikia drenažo ir kodėl namas „sėda“ 

2023 kovo 15 d.
grunto tyrimai namui
Pexels.com nuotr.

Namo pamatai – bene svarbiausia statybų dalis, kuriuos įrengus tinkamai, vėliau sutaupysite ne tik nervų, bet ir pinigų. Ką reikia žinoti apie pamatų įrengimą? Nuo ko pradėti? Kuo svarbus grunto tyrimas ir kodėl pamatai „sėda“? Apie tai pasakoja Geologijos įmonių asociacijos vadovas, inžinierius geologas Saulius Gegieckas. 

Pamatų klaidos: nuo skylančių sienų iki neužsidarančių langų

Pamatas – statinio pagrindas ir jei jame atsiranda klaidų, vėliau savininkams gali tekti pakloti nemenkus pinigus norint jas ištaisyti. Geologijos įmonių asociacijos vadovas rekomenduoja, kad pamatų projektą rengtų ar bent statytų savo sritį išmanantys specialistai. 

„Dėl pamatuose padarytų klaidų vėliau skilinėja ar net krypsta sienos, savininkai nori dailiai įrengti namus, bet atsiranda plyšiai, gali net neatsidaryti ar neužsidaryti langai ir durys, nuo stalo rieda daiktai, pastato sienos nuolat drėksta. Toks namas tampa ne džiaugsmu, o vargu. Rekomenduoju susirasti konstruktorių, kuris parengtų pamatų projektą. Jį įgyvendinti galima ir savo jėgomis, jei pasitikima savo kompetencija“, – aiškina jis. 

Norint parengti tinkamus pamatus, projektuotojui svarbu žinoti būsimas apkrovas ir ant kokio pagrindo ketinama namą statyti. „Jeigu geologinės sąlygos yra paprastos ir gruntas pakankamai tvirtas, o gruntiniai vandenys yra giliai, tuomet problemų tikriausiai nebus, žmogus pats galės juos įrengti. Tačiau, jei gruntiniai vandenys yra aukštai, nepaisant to, kad pats gruntas ir geras, be specialių priemonių ir patirties, žinojimo, pamatų tinkamai neįrengsi, greitai pasimatys brokas. Galiausiai, gali kilti grėsmė, kad pastačius namą pamatai „nusės“. Viską turi daryti specialistai“, – perspėja S. Gegieckas. 

6 1

Norint parengti tinkamus pamatus, projektuotojui svarbu žinoti būsimas apkrovas ir ant kokio pagrindo ketinama namą statyti.

Teisiškai geologiniai tyrimai privalomi ne visiems, praktiškai – verta atlikti visiems

2022 metų viduryje įsigaliojo nauja Statybos techninio reglamento (STR) 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ redakcija, pagal kurią daliai pastatų geologiniai tyrimai tapo neprivalomi. Tai galioja planuojant naują neypatingų statinių gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastato, pagalbinio ūkio paskirties pastato, kitos (šiltnamių) paskirties pastato statybą ir atliekant visų neypatingų statinių rekonstrukciją. Nepaisant to, S. Gegieckas įsitikinęs – grunto tyrimas yra būtinas visais atvejais. Tačiau jis pabrėžia, kad tai turi nuspręsti profesionalai, kurie rengia pamato projektą. Be to, ši išimtis netaikoma ir grunto tyrimai privalomi statant ar rekonstruojant sudėtingose geologinėse sąlygose bei kultūros paveldo objektams. 

„Jei, pavyzdžiui, projektuotojas projektavo namą ar kelis gretimuose sklypuose, kuriame buvo atlikti tyrimai ar pastatyti pastatai jau daug metų yra stabilūs, sąlygos gali būti panašios, tuomet specialistas gali nuspręsti, kad galbūt tyrimų ir nereikia. Tačiau būtina, kad ekspertas pats atvažiuotų į sklypą ir įsitikintų, nes Lietuvoje grunto pagrindo sąlygos gana kaičios ir situacija gali pasikeisti per keliolika ar keliasdešimt metrų. Dėl to labai svarbu, kad šis specialistas dalyvautų jau statant pamatus ir įsitikintų, kad projektas tinkamas faktinėms pagrindo sąlygoms“, – kalba S. Gegieckas.

Geologiniai grunto tyrimai konstruktoriams reikalingi parenkant „T“ pamatų tipą, gylį ir kitus parametrus, atliekant skaičiavimus, taip pat jie ne mažiau svarbūs atliekant kitus žemės darbus, pavyzdžiui, įrengiant valymo įrenginius, klojant požemines komunikacijas, įrengiant privažiavimą prie pastatų ir net tvarkant aplinką. Čia vienoki sprendimai reikalingi, jei gruntas laidus vandeniui, visai kitokie, jei praktiškai vandeniui nelaidus. Paviršiuje minkštas, silpnas gruntas be specialiųjų priemonių nelaikys net paprastos trinkelių dangos – po metų, kitų nebeturės estetinio vaizdo, o po kelių jau reikės viską keisti. 

Kas nutinka įrengus pamatus ant silpno grunto

Anot S. Gegiecko, turint tyrimais paremtą pamatų projektą, belieka, kad darbai būtų atlikti kokybiškai. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad yra ir „klastingų“ gruntų situacijų, kurios gali pridaryti didelių bėdų. Pavyzdžiui, dirbtinai supiltas, suplautas ar supustytas natūralus gruntas. Jis vizualiai visai nesiskiria nuo patikimo grunto, bet po juo giliau gali slypėti durpės, dumblas.

„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad dažniausiai žmonės nusvyla tokiuose dalykuose. Būna ant silpno grunto, durpės dirbtinai supiltos ar gamtinių procesų suneštas švarus gruntas, ar purus smėlis, kurio taip paprastai nepastebėsi. Šiek tiek pakrapščius į gilumą atrodo, kad viskas gerai, išliejami pamatai… Ir pasiseka, jei deformacijos pasimato statant namą, bet blogiausia, kai jau pasistačius, pastatas ima krypti, plyšinėti. Tik po to paaiškėja, kad namas pastatytas ant supilto arba kito silpno grunto. Lietuvoje nėra metų, kad nebūtų bent kelių panašių įvykių. Dėl to savininkai patiria didžiulius finansinius nuostolius, nes tokiu atveju namą tenka išrinkti arba stiprinti pamatus, o tai labai brangiai kainuoja. Taip pat jokiu būdu negalima pačiam įrenginėti pamatų ant minkšto grunto“, – teigia Geologijos įmonių asociacijos vadovas.

Pamatų drenažas: kada jo reikia

Kitas svarbus dalykas, apie kurį turėtų žinoti namą besistatantis žmogus, ypač, jei numatomos požeminės patalpos ar pamatas dėl kitų priežasčių negali įmirkti – pamatų drenažas. Ar šio žingsnio reikia, įprastai parodo tik pagrindo tyrimai. 

„Įprastai drenažas rengiamas tuomet, kai ketinama statyti patalpas žemiau cokolio ir žemiau žemės paviršiaus. Tuomet jis yra būtinas, jei aplink mažai laidus vandeniui gruntai ar aukštas gruntinių vandenų lygis, bet jis daugiau skirtas apsaugoti patalpas, o ne pamatus. Jei ši priemonė nėra būtina, kartais verčiau pinigus investuoti geresniam lietaus vandens surinkimui, nuvedimui nuo pamatų ir hidroizoliacijai“, – siūlo specialistas.

pamatu liejimas patarimai

O kodėl vis dėlto pamatai „sėda“? Pasak S. Gegiecko, taip vyksta, kai namo pamatai yra neatsakingai suprojektuoti arba blogai įrengti. Ypač nenumatytų keblumų visada gali kilti Šiaurės Lietuvos karstinio regiono gyventojams, bet šios dvi priežastys yra dažniausios. 

„Nuoširdžiai patarčiau pamatų projektą ir jo įrengimą perduoti profesionalams. Dažnai norėdami sutaupyti žmonės nusisamdo pigiausius, ar net nelegaliai dirbančius darbininkus, kurie daro taip, kaip supranta. Tačiau vėliau jų nemokšiškumas gali kainuoti labai brangiai. 

Jei pamatus reikia rengti gruntinių vandenų lygyje ar net žemiau, jų neįrengsi be specialių priemonių. Nenaudojant jų po pamatais lieka tuštumos, nekokybiškai išliejami ir patys pamatai, o tos vietos vėliau ar anksčiau nusėda. Blogo grunto nebūna, būna tik blogi sprendiniai, projektas. Jeigu pagrindas silpnesnis, tuomet konstruktoriai numato gilesnius, polinius pamatus, arba imasi kitų priemonių. Visos šios problemos sprendžiamos projekto metu“, – apibendrina Geologijos įmonių asociacijos vadovas.

Komentarai