• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Mokslo įstaigas vers gerinti kokybę

Avatar 2016 balandžio 14 d.
V. Dapkevičiaus nuotr.
V. Dapkevičiaus nuotr.

Darbdaviai nori kvalifikuotų darbuotojų, bet nenori investuoti į jų paruošimą, praktiką. Tokią nuomonę išsakė Švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė, kalbėdama konferencijoje „Ką planuoti regionuose?“  Klaipėdos „Švyturio“ arenoje vykusią konferenciją surengė žurnalas „Statyba ir architektūra“, bendradarbiaudamas su Lietuvos pramonininkų konfederacija ir parodos rengėja – įmone „Expo Vakarai“.

Švietimo ir mokslo viceministrė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva – pirmoje vietoje Europos Sąjungoje pagal aukštojo mokslo diplomų skaičių. Bet pagal inovacijas – vos trečioje vietoje nuo galo.

„Pas mus dar tik pradeda formuotis mokslo ir verslo bendradarbiavimo kultūra, įmonės pakankamai mažai skiria dėmesio investicijoms į mokymo programų rengimą. Mūsų atlikta apklausa parodė, kad 41 proc. darbdavių mato studijų kokybės pagerėjimą, tačiau absolventų paruošimu jie dar nėra patenkinti“, – sakė S. Kauzonienė.

Dar viena problema, kurią įvardino švietimo ir mokslo viceministrė – Lietuvoje kas antras žmogus dirba darbo vietoje, kur nereikalingas išsilavinimo diplomas. Nors iš karto po studijų įsidarbina apie 50 proc. absolventų, dažnai dirbama ten, kur nereikalinga kvalifikacija. Vienas pavyzdžių – pedagogo studijas  baigusių merginų įsidarbinimas kasininkėmis prekybos centruose.

Anot S. Kauzonienės, nors darbdaviai  ir kalba apie tai, jog studentams trūksta praktikos, 45 proc. jų mano, kad  investicijos į praktikantus neapsimoka.

Vyriausybė yra priėmusi nutarimą dėl žmogiškųjų išteklių kontrolės, kas leidžia analizuoti, ką veikia baigusieji studijas, kaip planuoja karjerą, kiek uždirba. Stebėsenos sitemos tikslas – prognozuoti tam tikras profesijas, žmogiškuosius išteklius. Jeigu išaiškėja, kad tam tikros profesijos tampa nepopuliarios, galima kelti klausimą dėl tolesnių studijų programų rengimo.

„Kalbant apie studentų paruošimo kokybę, ją gerinant reikia žiūrėti sistemiškai. Universitetams ir kolegijoms ketinama nustatyti reikalavimus, kuriais remiantis mokslo įstaigos turės išgryninti savo misiją. Bus nustatomi tam tikri kriterijai – jeigu juos atitinka, mokslo įstaiga gauna kolegijos ar universiteto statusą. Griežti reikalavimai leis atfiltruoti netinkamas mokymo įstaigas“, – sakė S. Kauzonienė, pridūrusi, kad reikalavimus mokslo įstaigoms ketinama patvirtinti šių metų birželio mėnesį.

S. Kauzonienės teigimu, dabar į univesitetus įstoti vis lengviau. Ir ne todėl, kad geriau paruošiami mokiniai, bet priėmimo kortelė nuleista pernelyg žemai, priėmimui nustatomi maži konkursiniai balai. Pakėlus kartelę universitetai ir kolegijos prarastų studentų, bet tuomet susikoncentruotų į kokybę.

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad