Blog

Modulinis projektavimas ligoninės plėtrai

BIM
„Nordic Office Of Architecture“ vizual.

Naujasis Norvegijos Stavangerio universitetinės ligoninės kompleksas, duris atversiantis 2023-aisiais, „Nordic“ architektūros biurui iškėlė daug iššūkių. Nenuostabu, kad jų kelia vien projekto dydis: tai keturi 100 tūkst. kvadratinių metrų plotą užimantys pastatai, sujungti į žiedą stiklo tiltais, turintys 650 palatų.

Erdvių ir palatų išdėstymas, baldai ir funkcinė informacija gali būti taisoma tiesiog išmaniajame modelyje. Naudodamiesi virtualiąja realybe, ligoninės atstovai gali išsamiai apžvelgti virtualųjį modelį.

Didelė komanda

Kad pastato dizainas tarnautų stacionare besigydantiems, sveikstantiems pacientams, jam iškelti du reikalavimai: būtinai išnaudoti natūralią dienos šviesą ir užtikrinti statinių ryšį su gamtine aplinka. Kad būtų paisoma lankstumo, pritaikomumo ir pacientų saugumo, ligoninė taip pat pageidavo pastatui naudojamas dalis standartizuoti. Galiausiai projekto komandai buvo būtina efektyviai komunikuoti ir bendradarbiauti, nes ji, sudaryta iš dviejų architektūros įmonių, dviejų statybų inžinerijos įmonių, šildymo, vėdinimo, vandentiekio ir nuotekų sistemų bei elektros instaliacijos projektuotojų (MEP) grupių, profesionalių priešgaisrinės apsaugos ir akustikos konsultantų, buvo išsibarsčiusi po visą Norvegiją.

„Nordic Office Of Architecture“ vizual.

„Nordic Office Of Architecture“ vizual.

BIM modulinei statybai

Kad projektas būtų įgyvendinamas laiku, laikomasi numatyto biudžeto ir atsižvelgiama į ligoninės reikalavimus dizainui, architektų biuras „Nordic“, bendradarbiaudamas su konsultacine grupe „COWI“, projektavimui ir statyboms nusprendė rinktis modulinę architektūrą. Specifiniais projekto tikslais siekiama pašalinti perteklines darbo funkcijas – pasikartojančias užduotis automatizuoti; taip pat veiksmingiau bendradarbiauti ir keistis informacija tarp skirtingų sričių atstovų, užtikrinti reikiamą informacijos kiekį ir visą projekto ciklą remtis moduliniais sprendimais.

„Nordic“ rado reikiamus virtualaus bendradarbiavimo ir modeliavimo įrankius, kad supaprastintų darbo eigą ir išlaikytų didžiulio projekto komandą, besidarbuojančią ranka rankon. Taip pat projektui buvo pritaikyti DFMA metodai: taip sumažintos laiko sąnaudos pastato modulių kūrybai ir greičiau nustatomi bei išsprendžiami projektavimo nesutapimai.

„Stavangerio universitetinės ligoninės projektas parodo, kaip vertinga naudoti pastato informacinį modeliavimą (BIM) nuo projektavimo iki planavimo bei statybų ir kaip BIM padeda įgyvendinti modulinį statybos metodą, leidžiantį pastatyti aukštos kokybės pastatus laiku ir pigiau, nei planuota“, – atkreipia dėmesį Johannesas Eggenas, pagrindinis partneris „Nordic“ architektūros biure.

„Nordic Office Of Architecture“ nuotr.

„Nordic Office Of Architecture“ nuotr.

Informacinio modeliavimo patirtis

Naudojimasis BIM „Nordic“ architektūros biurui padeda siekti projekto tikslų. Nors BIM naudojamas kiekviename įmonės projekte, nepaisant jo dydžio, Stavangerio universitetinės ligoninės projektui kompanija pasirinko naują, tarpdisciplininį požiūrį. Komandose, atsakingose už įvairius statinio elementus, yra bent vienas BIM savo srityje išmanantis narys. Tai MEP inžinieriai sukūrė „Dynamo studio“ scenarijų su „koordinacinio įrankio“ sąsaja, kuri jiems leido tiesiog bendroje projekto aplinkoje atidžiai kontroliuoti tiek projekto kopijavimą, tiek iš anksto paruoštą gamybą.

Taip pat komanda naudojo programinę įrangą „BIM 360“ komunikuoti tarpusavyje ir koordinuoti modulių vietą bei parametrus. Ankstyvosiose projekto stadijose darbo grupės nariai kasdieniams komandos susitikimams, projekto valdymui ir projektavimo darbams naudojo programinę įrangą „Autodesk“, palaikančią 3D modelį ir atvaizdavimą debesijoje (įskaitant ir pastato dizaino programą „Revit“). Galimybė peržiūrėti ir dirbti drauge prie „Revit“ modelio pagerino komunikaciją ir bendradarbiavimą, duomenų valdymą ir darbo suderinamumą tarp skirtingų sričių specialistų.

Erdvių ir palatų išdėstymas, baldai ir funkcinė informacija gali būti taisoma tiesiog išmaniajame modelyje. Naudodamiesi virtualiąja realybe, ligoninės atstovai gali išsamiai apžvelgti virtualųjį modelį. BIM taip pat leido atlikti vėjo dinaminio poveikio analizę, kad, užbaigus statinį, būtų išvengta aerodinaminio tunelio efekto centriniame vidiniame kieme. Taip pat išanalizuota dienos šviesos ir šešėlių kaita, kad būtų užtikrinta, jog bus parinkti tinkamo tipo fasado langai.

Dabartiniame projekto etape „Nordic“ naudoja tokius įrankius kaip „Dynamo studio“ sukurtas koordinavimo įrankis ir „BIM 360“, kad virtualusis modelis būtų lengvai pasiekiamas, statybų eiga supaprastinta ir užtikrinta darbų kokybė, įskaitant ir ne statybų aikštelėje pagamintų modulių pristatymo terminų laikymąsi.

„Nordic Office Of Architecture“ vizual.

„Nordic Office Of Architecture“ vizual.

Išankstinis modulių paruošimas

„Nordic“ pasirinktą projektavimo būdą, naudojant BIM, galima teikti kaip puikų modulinės architektūros įgyvendinimo pavyzdį.

Tarpdisciplininės komandos bendradarbiauja kurdamos modulius, ir išmanusis tūrinis „realios vietos“ modelis, naudodamas koordinacinį įrankį, automatiškai nustato modulių parametrus ir leidžia apskaičiuoti reikalingų modulių kiekį. Moduliai išdėstomi, projektas tarpdiscipliniškai analizuojamas ir kokybė kontroliuojama automatiškai.

Projektuotojų komanda daugiau nebeturi piešti statybų komandai ir gamintojams. Vietoj to darbuotojai gali pristatyti visą įkainojimui ir gamybai reikiamą informaciją ir pabaigti statybas tiesiog išmaniajame modelyje.

DFMA metodas davė didžiulę naudą. Pavyzdžiui, inžinierių komanda galėjo pastatyti įrangą ir prietaisus visame aukšte per kelias dienas, užuot užtrukę kelias savaites. Tai taip pat suteikė galimybę fasado architektams kontroliuoti sudėtingą, struktūrinį darinį iš fasado plokščių dalių. Pastebėdami kiekvieną formos pasikartojimą, atsižvelgdami į reikalingus parametrus, tokius kaip stiklo tipas, plokščių dydis, langų įterpimas ir spalva, jie gali lengvai išimti ir pridėti fasado plokštes, pagamintas iš įvairių medžiagų.

Galiausiai architektai į projektą galėjo įtraukti apytiksliai 50 000 kv. metrų iš anksto parengiamo fasado.

„Nordic Office Of Architecture“ vizual.

„Nordic Office Of Architecture“ vizual.

Statybų optimizavimas

Naudodami BIM, kad veiktų DFMA sprendimai, „Nordic“ galėjo sutelkti pastangas ir skirti daugiau laiko aukštos kokybės moduliams kurti ir mažiau gaišti koordinuodami, kontroliuodami ir modeliuodami didžiulį kiekį pasikartojančios geometrijos. Komanda taip pat paprasčiau aptinka ir išsprendžia projektavimo klaidas. Judant tolyn, projekto dėmesys iš anksto pagamintiems moduliams nulems efektyvias statybas statybų aikštelėje. Dėl to, kad visiškai užbaigti moduliai bus gaminami ne statybų aikštelėje, sumažės tiek statybinių atliekų, tiek brangiai kainuojančių klaidų statybų aikštelėje.

Kol kas didžioji dalis laiko, sutaupyto įgyvendinant šį projektą, buvo skirta papildomoms pastangoms susitelkti darbui ties moduline, BIM paremta sistema. Naudodami šią platformą, „Nordic“ ir „COWI“ tikisi panašiai taupyti laiką ir ateities projektuose. Galiausiai ligoninės projekte „Nordic“ šiuo metu testuoja debesijoje valdomą įrankį, sukurtą „Project Frog“ – integruotų projektavimo platformų tiekėjo, bendradarbiaujant su „Autodesk“. Įrankis leis naudotis virtualiąja detalių ir modulių konfigūracijų biblioteka. „Nordic“ tikisi, kad įrankis dar labiau sumažins atliekas statybų aikštelėje.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 balandis.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.