• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Apdovanojimas – moderniai degalinei

2013 vasario 27 d.

9 mln litų bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ kainavo aukso medalis, laimėtas Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimuose „Metų gaminys 2012“ už Vilniaus kuro bazės, skirtos geležinkelių riedmenims, modernizavimą. Rimčiau tariant, tiek kainavo seniausią, šiandienių aplinkosaugos ir technologinių reikalavimų neatitinkančią bendrovei priklausančią kuro bazę paversti pavyzdine. Saugykla apdovanota ekologijos ir aplinkosaugos pramonės grupėje.

Pradėjo nuo seniausios bazės

Sena liko tik vieta, kurioje jau prieš 70 metų pradėta prižiūrėti garvežius, o vėliau – lokomotyvus. Vilniaus naftos produktų saugykla – viena iš šešių bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ priklausančių bazių (dar yra Vaidotų, Radviliškio, Kauno, Klaipėdos ir Bugenių bazės) – buvo ne tik seniausia, bet ir labiausiai susidėvėjusi. Kaip tik todėl ji buvo modernizuota pirmoji. Naujos bazės statyba pradėta 2011 metų rugpjūtį, baigta 2012-ųjų birželį.

Vilniaus lokomotyvų depo teritorijoje esančioje bazėje buvo saugomas garvežiams skirtas mazutas, o praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, garvežius pakeitus lokomotyvais su vidaus degimo varikliais, bazė buvo pritaikyta dyzelinui, traukos riedmenų mazgų bei agregatų alyvoms, tepalams saugoti ir jais aprūpinti riedmenis. Čia buvo prižiūrimi manevriniai, keleiviniai šio regiono lokomotyvai, dyzeliniai traukiniai, kelio mašinos.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Iki rekonstrukcijos 1,12 hektaro plote buvo trys antžeminės cilindrinės talpyklos – 1000 ir dvi po 2000 kubinių metrų tūrio. Dviejose buvo saugomas dyzelinas bendrovės traukos riedmenims prižiūrėti, viena talpykla (2000 kubinių metrų tūrio) net ir nebuvo naudojama jau apie 30 metų. Iki tol ji buvo skirta mazutui saugoti. Po žeme buvo ir apie 20 rezervuarų, kurių tūris svyravo nuo 20 iki 50 kubinių metrų. Juose buvo saugomos traukos riedmenų mazgų ir agregatų alyvos, tepalai.

Baimintasi ekologinių avarijų

Techninė daugumos inžinerinių kuro bazės įrenginių, eksploatacinių pastatų, naftos produktų talpyklų, naftos produktų vamzdynų ir jų armatūros, priešgaisrinių tinklų, nuotekų valymo bei gamybinių tinklų būklė buvo labai prasta ir neatitiko galiojančių aplinkosaugos, technologinių reikalavimų, normatyvinių dokumentų.

Daug problemų kėlė po žeme esančių alyvų, tepalų rezervuarų bei naftos produktų tiekimo technologinių vamzdynų būklė. Jie, panašu, buvo pakloti be antikorozinės dangos, todėl stipriai pažeisti korozijos, bet kuriuo metu iš jų išsilieti galėję naftos produktai būtų patekę tiesiai į gruntą.
Problema buvo ir tai, kad dalies šių inžinerinių įrenginių techninės dokumentacijos ir brėžinių nebuvo išlikę, dėl to nebuvo žinomos tikslios dalies elektros tinklų, naftotiekio ir kitų požeminių tinklų klojimo po žeme vietos ir jų būklė. Nauja statyba prasidėjo nuo ardymo: demontuoti visi antžeminiai dyzelino rezervuarai, dauguma pastatų, požeminiai alyvai bei tepalams saugoti skirti rezervuarai, visi technologiniai įrenginiai, požeminės komunikacijos ir geležinkelio kelias.Metaliniai įrenginiai degazuoti, išvalyti, supjaustyti ir priduoti į metalo laužą. Taip pat nukasta ir utilizuoti išgabenta apie 1300 kubinių metrų naftos produktais užteršto grunto, taip atkurta ekologinė saugyklos teritorijos būklė. Atliekant žemės kasimo darbus atrasta daug nežinomų požeminių kanalų, senų pamatų, komunikacinių kanalų, kurių nebuvo nei brėžiniuose, nei topografinėse nuotraukose.

Poreikiai pakito

Pastaraisiais metais atnaujinus traukos riedmenų parką – modernizavus turimus lokomotyvus, įsigijus naujų traukos riedmenų – gerokai sumažėjo degalų, alyvų, tepalų poreikis. Tai lėmė ir naujosios Vilniaus kuro bazės projektinius pajėgumus – po rekonstrukcijos sumažėjo dyzelinio kuro bei tepimo medžiagų sandėliavimo ir išdavimo kiekiai. Atsisakyta požeminių alyvos, tepalų ūkių, reikalaujančių didelių elektros sąnaudų šildant juos iki reikiamos temperatūros. Pereita prie tiekimo iš 1 kubinio metro tūrio konteinerių ir kitos mažesnės saugojimo talpos, esančios antžeminiuose apšildytuose konteineriuose.

Daugiau skaitykite žurnale…

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad