Blog

MO muziejaus gimimas

MO muziejaus
Norbert Tukaj nuotr.

„Kvalifikuota komanda, nepriekaištinga darbų kokybė, buvimas žingsniu priekyje. Būtent šios statybų bendrovės „Naresta“ stiprybės padėjo per pusantrų metų – minimalų terminą, per kurį technologiškai tinkamai galima atlikti darbus, įgyvendinti ambicingą MO muziejaus projektą“, – teigia „Narestos“ generalinis direktorius Arūnas Šlenys. Pasak jo, visame pasaulyje savo kontraversiškais darbais garsaus architekto Danielio Libeskindo kurtas projektas įpareigojo visą įmonės specialistų komandą įrodyti, kad šį architektūriškai ir konstrukciškai nestandartiniu vadinamą objektą galima įgyvendinti laiku ir be priekaištų.

Įvertino gretimus pastatus

Arūnas ŠLENYS

Arūnas ŠLENYS.

Modernaus meno muziejus iškilo buvusio „Lietuvos“ kino teatro vietoje. Šio dar 2002-aisiais uždaryto pastato griovimo darbai pradėti 2017 m. vasario mėnesį. Vilniaus senamiestyje yra labai nedaug vietų, kuriose bendrovė „Naresta“ nebūtų gražinusi kokio nors istorinio pastato ar vykdžiusi pastatų rekonstrukcijos darbų nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose, todėl MO muziejaus statybai suburta įmonės inžinierių komanda net senojo pastato griovimo darbams ruošėsi iš anksto: ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad apsaugotų teritorijos kaimynystėje esančius pastatus nuo vibracijų ir kitų statybos metu kylančių nepatogumų.

Dar prieš pasirodant sunkiasvorei pastatų griovimo technikai, apie būsimus griovimo darbus buvo įspėti aplinkinių pastatų savininkai, užfiksuoti ir įvertinti defektai jų patalpose bei pastatų fasaduose.

Generalinio projekto rangovo specialistai labiausiai nuogąstavo dėl Basanavičiaus gatvėje antruoju numeriu pažymėto pastato, iškilusio XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje. Jo fasadas buvo ypač sutrūkinėjęs, o būnant pastato viduje buvo galima justi, kaip per jo pamatus persiduoda gretimomis gatvėmis važiuojančių troleibusų skleidžiama vibracija, todėl visi įtrūkiai pažymėti specialiais žymekliais, kuriuos visą MO muziejaus konstruktyvo įrengimo laiką teko stebėti.

Bendrovės „Naresta“ projekto vadovas Benas Šitkauskas pasidžiaugė, kad aplinkinių pastatų gyventojai ir ten dirbantys žmonės buvo tolerantiški ir supratingi, nors statybų darbai, laikantis technologinių reikalavimų, be pertrūkio vykdavo ir visą parą. Dažnai paryčiais, kai transporto eismas būdavo mažiausiai intensyvus, į statybų aikštelę atriedėdavo negabaritiniams kroviniams pervežti skirta technika. Ji atgabendavo nestandartinių gabaritų statybinių metalo konstrukcijų, kurių bendras svoris siekė kone 300 tonų.

Laukė ne vienas iššūkis

B. Šitkauskas pripažįsta – dar prieš pasirašant rangos darbų sutartį buvo įvertinti galimi netikėtumai ir iššūkiai, juolab kad didžiąją dalį visų statinio statybos ir įrengimo darbų „Narestos“ komanda atliko savo jėgomis. „Suburtų stiprių pastato valdytojo, projektuotojų ir mūsų, kaip pastato generalinio rangovo, komandų pastangomis visi darbai vyko sklandžiai, nors prie bendro stalo priimant sprendimus teko praleisti ne vieną valandą“, – komentavo pašnekovas.

Kone daugiausia pasiruošimo ir atidos prireikė 400 kv. m pakabinamosios konsolės virš pagrindinio įėjimo, stogo ir pasvirusios vitrinos metalinių konstrukcijų suprojektavimui ir įrengimui.

Metalinę konsolę laiko 30 m ilgio gembė. Išorinėse pastato sienose esantys elementai, veikiami tempimo jėgos, atlieka santvaros funkciją – sujungia gembes su pamatu, tokiu būdu įtvirtindami statinį. Vieni pamato poliai nuolat traukiami aukštyn, kiti – stumiami žemyn, taip pasiekiant viso statinio pusiausvyrą.

Trečio aukšto pagrindinė meno kūrinių ekspozicijos salė – daugiau nei 1000 kv. m ploto ir nė vienos laikančiosios kolonos – dar vienas MO muziejaus pastato stebuklas, kurį įgyvendino „Narestos“ komanda. Sudėtingumu nenusileidžia ir 45 laipsnių kampu pasvirusi, prie metalinių konstrukcijų pritvirtinta 290 m² ploto save laikanti vitrina, kurios aukštis net 19 metrų.

Savo darbo statybos rinkoje dvidešimt penkmetį kitais metais minėsianti bendrovė „Naresta“ be statybų generalinės rangos dar specializuojasi atlikdama ypač sudėtingų monolitinių konstrukcijų betonavimo ir aukštos kokybės apdailos darbus, taigi, šie darbai kompanijai nebuvo naujiena vykdant ir šio statinio statybą.

MO muziejuje „Narestos“ specialistams teko atlikti ne tik betonavimo, bet ir fasado šiltinimo darbus, kur buvo ypač svarbu tinkamai įrengti dekoratyvinius rustus, atlikti apdailinimo dekoratyviuoju tinku ir vidaus apdailos darbus, iš kurių daugiausia kruopštumo ir preciziškumo pareikalavo perforuotų pakabinamųjų akustinių lubų montažas ir apdaila bei muziejui itin svarbaus akcentinio meno kūrinių apšvietimo įrengimas.

Kvalifikuota komanda, nepriekaištinga darbų kokybė, buvimas žingsniu priekyje. Būtent šios statybų bendrovės „Naresta“ stiprybės padėjo per pusantrų metų – minimalų terminą, per kurį technologiškai tinkamai galima atlikti darbus, įgyvendinti ambicingą MO muziejaus projektą.Arūnas ŠLENYS

Akcentas – skulptūriški laiptai

Norbert Tukaj nuotr.

Norbert Tukaj nuotr.

Daugiausia diskusijų, ieškant sprendimo ir jį įgyvendinant, kilo dėl muziejaus akcento – garsaus amerikiečių architekto D. Libeskindo suprojektuotų spiralinių laiptų, besitęsiančių per tris pastato aukštus. Šie laiptai ypatingi tuo, kad remiasi tik į po jais įrengtą pamatą. Spiralinių laiptų betonavimo darbai užtruko apie tris mėnesius.

Beje, muziejaus ašimi tapusių laiptų forma buvo koreguojama ir vizualizuojama keliasdešimt kartų, o preciziškai atliktus betonavimo ir iš daugiau kaip centimetro storio plieno lakštų spirale išlenktų turėklų montavimo darbus gyrė ir muziejaus mecenatas Viktoras Butkus.

„Nors iš pirmo žvilgsnio gal ir atrodo, kad tokius laiptus įrengti lengva ir paprasta, tačiau statybininkams ir konstruktoriams teko ilgai diskutuoti dėl konkrečių mazgų pasirinkimo“, – teigia bendrovės „Naresta“ vadovas A. Šlenys. Šiame projekte pasitelktas 3D modelis, kuris, anot B. Šitkausko, gerokai palengvino statybų procesą. Naudojant trimatį modelį, tapo lengviau suprasti sudėtingas konstrukcijų vietas, jų sujungimo mazgus.

Bendrovei „Naresta“ buvo patikėtas ir inžinerinių dalių darbo projekto parengimas – 3D modelis palengvino procesą, padėjo išvengti klaidų tiek atliekant projektavimo, tiek vykdant statybų darbus.

Galutiniam apdailos sprendimų patvirtinimui generalinis projekto rangovas sumontavo daugybę didelio formato pavyzdžių: pakabinamąsias perforuotas akustines lubas kartu su šviestuvų bėgeliais ir inžinerinėms sistemoms skirtais berėmiais liukais; tinkuojamojo fasado su langu ir L formos aliuminio angokraščiu fragmentą; šlifuotas betonines grindis; suktų laiptų atitvaras su porankiu ir jame įrengtu pašvietimu, taip pat daugybę kitų pastato apdailos elementų pavyzdžių, kuriuos vertino pati architektūros žvaigždė D. Libeskindas.


 RĖMĖJO TURINYS 

Taip pat skaitykite:

MO muziejus

MO muziejus: naujieji meno namai

MO muziejaus atidarymas tapo švente ne tik meno kūrėjams ar puoselėtojams – šis projektas įrodė, kad vizionieriška architektūra puikiai dera su konservatyvia, sykiu įkvepiančia senamiesčio aplinka. Pasitelkti pasaulinio garso profesionalai 2015-aisiais pranešta, kad MO muziejaus projektas patikėtas pasaulinei architektūros žvaigždei – Danieliui Libeskindui ir amerikiečių architektų komandai „Studio Libeskind“, įgyvendinusiai ne vieną išskirtinį architektūrinį projektą. […]

Skaityti daugiau

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.