Senų daugiabučių modernizavimas – teigiamas reiškinys ir gyventojams, ir valstybei. Tačiau reikia stengtis, kad įsibėgėjęs procesas būtų sklandesnis ir nesustotų pusiaukelėje. Tokia pagrindinė mintis buvo išsakyta Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Lietuvos statybininkų asociacijos ir Polistireninio putplasčio asociacijos surengtoje konferencijoje „Pastatų modernizavimas – dabartis ir ateitis“.
Grąžino kvartalui gyvybę
Pavyzdžių, kaip galima pritaikyti gerąją Vakarų šalių patirtį modernizuojant pastatus, konferencijoje pateikė Vokietijos kompanijos BASF atstovas K. H. Schmitzas. Jis pristatė, kaip buvo atgaivintas Bruncko gyvenamasis kvartalas Vokietijos Ludvigshafeno mieste.
Kvartale esantys pastatai buvo statyti 1930 metais. Suprantama, energiniu požiūriu jie buvo visiškai neefektyvūs, tačiau anuomet niekas apie tai negalvojo. Antrojo pasaulinio karo metais kvartalas buvo sugriautas, o po tam tikro laiko atstatytas pagal pirminius to laikotarpio planus. Tačiau atkuriant pastatus nepaisyta energinio naudingumo, statybai naudotos ne pačios naujausios medžiagos. Rezultatas – didelis energijos naudojimas, o patys pastatai tapo nepatrauklūs gyventi. 1990 metais jų užimtumas siekė vos 20 proc.
1996-aisiais buvo parengta koncepcija Bruncko gyvenamajam rajonui atgaivinti. Vadovaujantis ja pertvarkyta gyvenamoji aplinka, dėmesys sutelktas į ekologiją ir energinį efektyvumą, parengti tinkami sisteminiai sprendimai, kad būtų kuo mažiau eikvojama šilumos energijos.
Vadovaujantis Vokietijos kompanijos metodika, energinis naudingumas matuojamas litrais kuro, sunaudojamo vienam kvadratiniam būsto metrui šildyti per metus. Pagal tai namai skirstomi į 7, 5 ar 3 litrų. Vienas litras prilyginamas 10 kWh energijos.
Gyvenamasis Bruncko rajonas buvo atnaujinamas bemaž dešimtmetį – nuo 1997 iki 2006 metų, pradedant koncepcijos, techninių sprendimų rengimu ir jų įgyvendinimu. Nuo 1998 metų rinkai buvo pasiūlytas naujas produktas – pilkasis polistireninis putplastis neoporas, pasižymintis didesniu tankiu ir geresnėmis šilumos izoliavimo ypatybėmis. Būtent neoporas naudotas atnaujinant pastatus Bruncko gyvenamajame rajone.
Energiškai efektyviausiuose (3 litrų) namuose ne tik panaudoti šiuolaikiniai termoizoliaciniai sprendimai, bet ir įrengta novatoriška vėdinimo sistema su šilumogrąža. Sumontuoti didesni langai suteikė galimybę geriau įsisavinti saulės energiją, o patobulinta jų technologija neleidžia patirti didelių šilumos nuostolių žiemą. Pasitelkus šiuolaikinius šilumos siurblius atnaujinta ir šildymo sistema. Pagal Europos standartus šie pastatai tapo bemaž nulinio energijos naudojimo.
Pastangos siekti energinio naudingumo pasiteisino. Šiuo metu Bruncko gyvenamasis rajonas vertinamas kaip vienas pažangiausių, o jo gyventojai visiškai nesuka galvos dėl būsto išlaikymo.
Labai svarbi stebėsena
Specialistai atkreipia dėmesį, kad labai svarbus Vokietijoje įgyvendinto projekto akcentas – pastatų stebėsena. Analizuota, ar bėgant laikui nesikeičia termoizoliacinės medžiagos struktūra, kitos ypatybės, ar gyventojai gerai jaučiasi neoporu termoizoliuotuose pastatuose, kaip mažėja šildymo išlaidos ir koks tokios investicijos atsipirkimo laikotarpis. Svarbus ir ekologinis aspektas – kaip mažėja į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekis termoizoliuotuose namuose.
