Rietavo miškų urėdija jau 91 metus rūpinasi valstybės jai patikėtais miškais. Pelnytas dėmesys gamtai ir žmogui – tokiais prioritetais savo darbe vadovaujasi rietaviškiai miškininkai. Gamta jiems nepašykštėjo nei gamtos ir kultūros vertybių, nei saugomų teritorijų – čia atsakingas miškininkų darbas ypač reikalingas ir lankytojų matomas.
Vyrauja spygliuočiai
Rietavo miškų urėdijos administruojami miškai driekiasi per keturias savivaldybes – Rietavo, Šilalės, Klaipėdos bei Plungės ir užima 63 tūkst. hektarų, iš kurių daugiau kaip 23 tūkst. – valstybei priklausantys miškai. Urėdijos teritorijos miškingumas – 37 proc. Visi Rietavo miškų urėdijos administruojami miškai suskirstyti į aštuonias girininkijas.
Miškininkai pelnytai didžiuojasi nuo durpyno likimo išsaugoję gyvybingiausią Lietuvoje aukštapelkę – Pauškės tyrą. Jų iniciatyva buvo atvertas urėdijos teritorijoje esantis Medvėgalio piliakalnis ir Lopaičių etnomitologiniu draustiniu vadinama teritorija. Į Rietavo miškų urėdijos teritoriją patenka dalis Varnių regioninio parko ir 6 valstybiniai draustiniai: Minijos pralaužos kraštovaizdžio, Ruškio kraštovaizdžio, Stemplių kraštovaizdžio, Aitros hidrografinis, Aukštojo tyro telmologinis, Veiviržio ichtiologinis. Be to, urėdijos teritorijoje yra 4 savivaldybės botaniniai draustiniai: Natalkos, Patverio, Vincentavo, Zorūbelių.
Rietavo miškų urėdijoje vyrauja ketvirtos grupės (ūkiniai) miškai – jų yra daugiau kaip 19 tūkst. hektarų (85 proc.).
Miško žemė urėdijoje užima 22 tūkst. hektarų (96 proc.). Medynai sudaro 90 proc. (20 tūkst. hektarų) miško žemės ploto, neapaugusi mišku žemė – 4 proc., dar 2 proc. – kitos paskirties miško žemė (526 hektarai).
Urėdijos miškuose vyrauja spygliuočiai (63 proc.). Eglynai užima daugiau kaip 11 tūkst. hektarų (56 proc. visų medynų ploto), pušynai – 1436 hektarus (7 proc.). Beržynai sudaro 20 proc., juodalksnynai – 11 proc. viso miškų ploto.
Rietavo urėdijos administruojamuose miškuose vyrauja laikinai užmirkęs dirvožemis (63 proc.).
Kad rietaviškiai valstybės jiems patikėtuose miškuose tvarkosi pavyzdingai, įrodo 2003 metais atlikti miškų sertifikavimo darbai. Sertifikavimą atliko Miškų valdymo tarybos (FSC) įmonės „NEPcon“ ekspertų grupė.
Miško kultūros pradininkai – Oginskiai
Rietavo miškų urėdija garsi savo miškų tvarkymo kultūra. Jos pradininkai – XIX amžiuje Rietavą valdę kunigaikščiai Oginskiai. Kunigaikštis Bogdanas Oginskis, 1878 metais čia surengęs pirmąją Lietuvoje žemės ūkio parodą, net du jos paviljonus skyrė miškininkystei. Dar vienas protingo ūkininkavimo pavyzdys – 1894 metais Oginskių miškuose parengtas daugiau kaip 3,5 tūkst. hektarų ploto miškotvarkos projektas. Iki šių dienų išliko Oginskių nutiesti keliai, statyti miškų prižiūrėtojų nameliai, net vienintelė Lietuvoje koplyčia su mišką nuo vagių saugoti turėjusiais šventaisiais.
2013 metais Rietavo miškų urėdijoje iškirsta 83 tūkst. kietmetrių medienos, per 2014-uosius suplanuota iškirsti kiek mažiau – 77,5 tūkst. kietmetrių. 2013 metais Rietavo miškų urėdijos miškininkai pardavė 80 tūkst.
