Miškininkai miškasodžiui ruošiasi atsakingai

2013 lapkričio 22 d.

Dalis valstybinių miškų prižiūrėtojų kasmet miškasodžio laukia su nerimu: darbymetį paprastai pakoreguoja miškui sodinti nepalankūs orai. Be to, miškininkams privalu pasirūpinti pakankamu sodmenų skaičiumi iškirstiems miškams atkurti ir naujiems įveisti. Sodmenų užsiauginti pačioms urėdijoms negana, jais reikia aprūpinti ir privačių miškų savininkus, kurie pirkti sodinukų suskumba tik miškasodžiui prasidėjus.

Palaimino plėtrą

2003-iaisiais aplinkos ministro patvirtintoje Valstybinių miško medelynų modernizavimo programoje 2009–2013 metais buvo numatytas miško medelynų plėtros etapas. Vienas šio periodo uždavinių – modernizuoti valstybinius miško medelynus, įdiegiant pažangiausias miško sodmenų išauginimo technologijas ir pasitelkiant mokslo bei technikos pasiekimus. Šiaulių miškų urėdija šį uždavinį išsprendė be priekaištų – savo lėšomis įsirengė modernų šaldomąjį sandėlį sodmenims laikyti.

Valstybės įmonė Šiaulių miškų urėdija medelyne ne tik savo reikmėms, bet ir privačių miškų savininkams užaugina 1,2–1,5 mln. įvairių medžių rūšių kokybiškų sodmenų. Sodmenys į miškus iškeliauja visiškai paruošti sodinti: patrumpintomis šaknimis, šios apdorotos neleidžiančia išdžiūti tyre ir insekticidais.

Nevegetacinio periodo metu sod-menis laikyti ilgiau nei tris savaites būtina specialiose šaldomosiose patalpose, rūsiuose ar sniego ledo saugyklose, kur kontroliuojama oro drėgmė ir temperatūra, kad sodmenys būtų apsaugoti nuo išdžiūvimo ir priešlaikinio pumpurų prabudimo. Tačiau ilgą laiką miško sodinimo metu išrauti sodinukai urėdijoje buvo laikomi medelyne atvirame grunte juos prikasant.

Kadangi kokybiškais sodmenimis apsirūpina ne tik pati urėdija, bet kasmet jų vis daugiau įsigyja ir privačių miškų savininkai, Šiaulių miškų urėdijos vyr. miškininko Giedriaus Tamošiūno teigimu, atsirado poreikis ne tik plėsti sandėliavimo vietas, užtikrinti kokybišką sodinukų priežiūrą nevegetaciniu periodu, bet ir apsisaugoti nuo galimų rinkos diktuojamų netikėtumų: paklausos svyravimų ar konkurencijos.

Technologija patikrinta laiko

Šaldomasis sandėlis pastatytas urėdijos medelyne – Vainagių kaime. Čia įkurta ir medelyno kontora, pastatyti ūkiniai pastatai, iškastų sodmenų saugojimo šaldytuvas bei rūšiavimo patalpa. Urėdijos medelynas yra Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje, todėl kai kurie statinio sprendiniai – aukštis, stogo konstrukcija – buvo iš anksto suderinti su Kurtuvėnų regioninio parko direkcija.

Šaldymo sandėlis – vieno aukšto, įgilintas 3,2 metro nuo žemės paviršiaus. Bendras plotas – 330 m2. Sodmenų laikymo plotas – 280 m2, sniegas laikomas 50 m2 ploto patalpoje.

Sandėlyje bus laikoma iki 900 tūkst. vienetų sodinukų. Šaldomasis sandėlis urėdijai bus nepakeičiamas balandžio pabaigoje ir gegužę. Čia sodmenys bus laikomi supakuoti į maišus. Taip juos bus galima laikyti maždaug mėnesį, kol prasidėjus pačiam darbymečiui kokybiškus sodinukus į sodimvietes išsiveš pirkėjai.

Sodmenis palikus saulėje arba skersvėjyje, jų šaknys perdžius – tokie sodinukai bus netinkami sodinti. Šaldomajame sandėlyje sodmenys bus atvėsinami, nes patalpos šone sukrautas sniegas ir ledas tirpdami palaikys maždaug 2–4 laipsnių temperatūrą. Tokioje temperatūroje sodmenys, vyr. miškininko teigimu, gyvybingi, tačiau pumpurai dar nesprogsta. Šaltas, lietingas pavasaris, ypač tinkamas miškasodžiui, būna retas: paprastai atšyla žemė, kaitina saulė, toks oras nėra pats geriausias sodmenims iškasti, laikyti, sodinti, o jų Šiaulių miškų urėdijoje – maždaug milijonas. Sodinant mišką, vienam hektarui ploto reikia 3 tūkst. vienetų sodinukų.

Prieš maždaug 20 metų urėdija sodmenis laikydavo rūsiuose. Į juos rankomis būdavo prinešama sniego, ledo, sudedami sodinukai. Moderniame statinyje – modernios ir technologijos. Rankomis nei sniego ar ledo, nei sodmenų nešti nebetenka.

Šaldomajam sandėliui įrengti prireikė maždaug 665 tūkst. litų. Statybai panaudotos Šiaulių miškų urėdijos lėšos, nes Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos tokioms priemonėms nenumatytos.

„Kasmet urėdijos medelyne planuojama iškasti apie 1,2 mln. sodmenų. Laikant sodmenis prikastus lauke, atšilus orams medeliai pradeda vegetuoti. Tokius sodinant į kirtavietes, iki 5 proc. augalų žūva dėl drėgmės stokos. Todėl numatoma ekonominė nauda per metus, įskaitant atsodinamų sodmenų savikainą ir atsodinimo darbus – maždaug 39 tūkst. litų“, – patikino G. Tamošiūnas.

Šaldomojo sandėlio privalumų yra ir daugiau: iškasamų sodmenų šaknys mažiau džius, todėl pagerės sodmenų kokybė, jie geriau prigis kirtavietėse.

    Komentarai