• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Miestams – darnaus judumo iššūkis

2016 gruodžio 5 d.
SA archyvo nuotr.
SA archyvo nuotr.

Aplinkos ministerija ėmėsi spręsti didmiesčiams ypač aktualią, tačiau iki šiol vangiai spręstą, automobilių statymo problemą. Visų pirma, statybos techninio reglamento „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ korekcijomis, suderintomis su urbanistais, nekilnojamojo turto (NT) plėtotojais, mokslininkais, Vilniaus miesto savivaldybės atstovais ir teisininkais.

Sutarta remtis gerąja Europos Sąjungos šalių patirtimi – problemą spręsti kompleksiškai. Taigi, nuo šiol savivaldybės tarybos sprendimu bus galima atskirose miestų zonose keisti nustatytą įrengiamų automobilių stovėjimo vietų skaičių – jį didinti, mažinti ar numatyti maksimalų, o vietoje neįrengtų vietų įrengti pėsčiųjų, dviračių takus ar kitokią susisiekimo infrastruktūrą. Be to, sudaryta daugiau galimybių privalomas automobilių stovėjimo vietas, išskyrus vietas specialiajam transportui ir žmonėms su negalia, įrengti už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų.

Automobilių hegemonijos erą nutrauks išaugę viešojo transporto, dviračių ir pėsčiųjų srautai – tokia ateitis žadama Lietuvos didmiesčiams. Šią viziją turėtų pagrįsti ir savivaldybių rengiami darnaus judumo mieste planai. Tiesa, specialistai nesiryžta spėlioti, kaip greitai gyventojus pavyks įtikinti persėsti į viešąjį transportą ar daugiau judėti pėsčiomis.

Nemažai daliai pasaulio priimtinas gyvenimas neturint nuosavo automobilio, dalijimasis viena mašina, draudimas privačia transporto priemone patekti į tam tikras miesto teritorijas daugumai Lietuvos gyventojų vis dar sunkiai suprantami.

Kaip išvengti automobilių senamiesčiuose

Aplinkos ministerijos (AM) Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktoriaus Mariaus Narmonto teigimu, AM apsisprendus peržiūrėti automobilių stovėjimo vietų įrengimą reglamentuojančius teisės aktus, į diskusijas įtraukti urbanistai, nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai, mokslininkai, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai ir teisininkai.

„Pasaulinės tendencijos ir paties Vilniaus pavyzdys rodo, kad centrinėje miesto dalyje arba tik senamiestyje būtina keisti esamą tvarką, kad šis taptų patrauklesnis jo gyventojams, sumažėtų spūsčių skaičius. Jeigu yra automobilio stovėjimo vieta – vadinasi, ji bus užimta. Įrengti požemines aikšteles senamiestyje brangu ir sudėtinga. Taigi manome, kad turėtume eiti keliu, kuriuo žengia modernūs pasaulio miestai – centrinėse miestų dalyse ar senamiestyje riboti automobilių stovėjimo vietų skaičių“, – poreikį koreguoti teisės aktus aiškino M. Narmontas.

Miesto periferijoje, anot AM atstovo, būtų svarbu dar labiau griežtinti automobilių stovėjimo vietas reglamentuojančius normatyvus, mat vakarais pro kiemuose ar gatvėse sustatytus automobilius sunkiai prasibrauna patys gyventojai, ką jau kalbėti apie specialiųjų tarnybų transportą.

Skaičiuojama, kad jei Konstitucijos prospekte iškils visi pastatai, kuriems išduoti statybos leidimai, stovėjimo vietų prireiks dar apie 4–5 tūkstančiams automobilių. Transporto srautams tapus nevaldomiems, reikės dar labiau didinti gatvių pralaidumą, taigi papildomai investuoti.

Marius Narmontas

Marius Narmontas

„Galima sukurti sistemą, kad žmonės, gyvenantys užmiestyje, galėtų palikti automobilį ir persėsti ant dviračio arba susimokėję už automobilio stovėjimą priemiestyje nemokamai važiuoti visuomeniniu transportu, – alternatyvas vardijo M. Narmontas. – Schemų yra įvairių, suteiksime galimybę savivaldybėms jas pasirinkti pačioms. Pagrindinis mūsų reikalavimas – kompleksiškumas. Jei miesto valdžia nuspręs drastiškai mažinti automobilių stovėjimo vietų skaičių, tai reikės pagrįsti: parengti programą, kaip bus pasiekiamas visuomeninis transportas arba kokios alternatyvos gyventojams bus pasiūlytos: automobilių dalijimosi sistema, elektromobilių vietos, dviračių saugyklos ir pan.“

Savivaldybės nėra pajėgios greitai sukurti reikiamą infrastruktūrą, todėl siūloma mažinti automobilių stovėjimo vietų skaičių kartu įpareigojant NT plėtotojus, kad šie neįrengtas automobilių vietas kompensuotų kitomis priemonėmis – įrengtų dviračių tako atkarpas, dviračių saugyklas, elektromobilių įkrovimo stoteles ir pan.

M. Narmontas paminėjo pavyzdį sostinės Pilaitės gyvenamajame rajone. Čia susikooperavę NT plėtotojai pastatė daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę. Verslo centrų statytojai taip pat noriai pasirūpina dalijimosi automobiliais ar elektromobilių įkrovimo vietomis.

Siūlymas – palengvinti naštą statytojams

Vadovaujantis galiojančiu statybos techniniu reglamentu, automobilių stovėjimo vietas būtina įrengti ne toliau kaip 300 metrų nuo pastato. Susitarta reglamentą pakoreguoti – leisti NT plėtotojams automobilių vietas centrinėje miesto dalyje įrengti už 700 ar 1000 metrų. Pašnekovas neabejoja – toks palengvinimas statytojus skatintų kooperuotis ir ieškoti sprendimų drauge, pavyzdžiui, įrengiant daugiaaukštes automobilių stovėjimo aikšteles. Daugiau automobilių vietų atsirastų senamiesčio prieigose.

Ministerija sulaukia paveldosaugininkų skundų, kad, kol prie kiekvieno pastato reikalaujama įrengti automobilių stovėjimo vietas, turistai vaikščiodami po senamiestį mato ne pirmuosius istorinių pastatų aukštus, bet automobilius.

Užsienio šalyse, anot pašnekovo, automobiliai iš centrinės miesto dalies gujami branginant jų stovėjimo vietas. O Vilniaus centre atkakliausi vairuotojai vis dar randa galimybių nemokamai pasistatyti automobilį.

Principingo miesto valdžios požiūrio norėtųsi ir periferiniuose rajonuose. „Naujuose gyvenamuosiuose rajonuose gyventojai neperka automobilių stovėjimo vietų, stato juos laukuose, gatvėse ir t. t. Tačiau vos savivaldybė pradeda skirti baudas, tuščių vietų automobilių stovėjimo aikštelėse kaipmat sumažėja. Dėl to pirmiausia laimi gyventojai – jų aplinka tampa gražesnė ir saugesnė. Senamiestyje visos automobilių vietos turėtų būti apmokestintos, kad kuo mažiau norėtųsi važiuoti į centrą ir mokėti. Centrinėje miesto dalyje esančios verslo įmonės, nedidelės parduotuvės turėtų būti pasiekiamos autobusiukais, dviračiais ar kitomis priemonėmis“, – įsitikinęs AM atstovas.

Verslas skatina ateities transportą
Mindaugas Statulevičius

Mindaugas Statulevičius

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius patvirtino – LNTPA pritaria siūlymams sudaryti galimybių naujai statomuose daugiabučiuose namuose automobilių stovėjimo vietas įrengti toliau nuo namų.

Tokia galimybė NT plėtotojams ypač aktuali centrinėje miesto dalyje, kur nėra paprasta automobilių vietas įrengti po langais. Viena išeičių – pavyzdžiui, kooperuotis su prekybos centrais, kurių stovėjimo aikštelės naktimis lieka tuščios ir galėtų būti naudojamos gyventojų automobiliams. Tada nereikėtų įrengti naujų stovėjimo vietų. Sostinės pakraščiuose racionaliausias sprendimas – daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės, įrengtos šalia daugiaaukščių namų masyvų komfortišku – maždaug 5 minučių kelio pėsčiomis – atstumu iki namų.

„Lietuvoje statomi daugiabučių kvartalai, žaliąsias zonas išstumia asfaltas, tačiau automobilių stovėjimo vietos neišperkamos. O joms skirtas plotas galėtų būti panaudojamas efektyviau – įrengiant vaikų žaidimų aikšteles, parkus ir pan.“, – įsitikinęs pašnekovas.

Biurų pastatų statytojai, savanoriškai apsisprendę sertifikuotis pagal BREEAM ar LEED metodologiją, įpareigojami ne įrengti teisės aktuose numatytą automobilių vietų skaičių, bet sukurti alternatyvių transporto priemonių infrastruktūrą.

„Dabar biurai projektuojami šalia gyvenamųjų zonų, tad vis dažniau laisvalaikis aktyviai leidžiamas netoli darbo vietos ar net tame pačiame pastate, todėl rečiau naudojamasi transporto priemonėmis. Įmonės diegia dalijimosi automobiliais, dviračiais sistemas, nori, kad šalia jų biurų atsirastų tokia infrastruktūra. Tai reikėtų išnaudoti ir integruoti į bendrą miesto judumo sistemą“, – kalbėjo LNTPA direktorius.

Pagal automobilių skaičių vienam gyventojui Vilnius – vienas Europos lyderių, tačiau daug dėmesio skiriant automobilių spūstims pamirštama apie taršą. O sostinės taršos žemėlapis rodo, kad tuo reikia susirūpinti. Tokiuose miestuose kaip Paryžius, Milanas svarstoma tam tikromis dienomis uždrausti dyzelinių automobilių patekimą į centrą – Vilnius apie tai dar negalvoja. Rygos valdžia prieš kurį laiką ryžosi įrengti užtvarus prie įvažiavimo į senamiesčio teritoriją, tačiau sykiu vairuotojams pasiūlė alternatyvų. Oslo valdžia taip pat sieks iki 2018 metų visiškai išguiti automobilius iš centrinės miesto dalies. Tuo tikslu gerokai padidintas mašinų stovėjimo mokestis. Panaši praktika taikoma Amerikos miestuose.

M. Statulevičius pabrėžia – problemą būtina spręsti kompleksiškai, pasiūlant alternatyvių transporto priemonių: viešąjį motorizuotą transportą, dviračius, didinti trumpalaikės automobilių nuomos prieinamumą: „Manau, galima pradėti kalbėti apie automobilių stovėjimo branginimą Vilniuje, tik reikia suprasti, kad surinkti pinigai turėtų būti skiriami tikslinei paskirčiai – reikiamai infrastruktūrai sukurti: naujiems viešojo transporto maršrutams įrengti, ne tokiems taršiems autobusams įsigyti, dviračių nuomos punktams įkurti ir pan. Noras nėra tik išguiti automobilius ir atlaisvinti erdvę kitiems tikslams. Mes siekiame, kad naujoji sistema be nuosavo automobilio būtų dar patogesnė negu veikianti dabar.“

LNTPA pritaria siūlymui, kad NT plėtotojai, užuot mokėję kompensaciją už kiekvieną neįrengtą automobilių stovėjimo vietą, būtų įpareigoti įrengti tam tikrą viešąją infrastruktūrą, investuoti į viešojo transporto sistemos atnaujinimą arba pratęsimą gretimoje teritorijoje. Neįrengtos automobilių stovėjimo vietos gali virsti dviračių statymo zona arba jų tako dalimi, elektromobilio krovimo stotele.

darnus judrumas dviratininkas

Sostinės savivaldybės administracija kaupia ryžtą eiti daugelio Europos didmiesčių keliu – mažinti automobilių vietų skaičių senamiestyje, kurti patogesnę infrastruktūrą dviračių ir viešojo transporto naudotojams. A. Ufarto / BFL nuotr.

Savivaldybės ieško alternatyvų automobiliams

Sprendžiant automobilių statymo ir spūsčių problemas, gerinant viešojo transporto kokybę ir įvaizdį, prisidės ir savivaldybės – jos planuoja parengti darnaus judumo mieste planus. Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas priminė, kad tokius planus rengia 18 savivaldybių (miestai, turintys daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų arba kurorto statusą). Kai kurios pradėjo juos rengti, likusios vis dar organizuoja konkursus.

Dalį 2014–2020 metų Europos Sąjungos paramos lėšų planuojama skirti darnaus judumo mieste planuose numatytoms veikloms finansuoti. Pavyzdžiui, diegiant viešojo transporto pirmumo sistemas, BRT sistemas, įrengiant stoteles ir įvažas, A juostas, taikant universaliojo dizaino principus, įrengiant stebėjimo įrangą terminaluose ir transporto priemonėse, viešajame transporte – antialkoholinius variklio užraktus ir t. t.

Darnaus judumo mieste plano tikslas – stabdyti automobilizaciją, įtvirtinti darnaus judumo įpročius visuomenėje. Darnaus judumo mieste planą sudaro 9 teminės dalys, kurių pritaikomumas ir poreikis miesto transporto sistemai turi būti išnagrinėtas atsižvelgiant į rengiamus miesto ateities variantus iki 2030 metų. Judumo mieste variantuose turi atsispindėti miesto vizija, orientuota į darnaus transporto naudojimą, jo skatinimą ir judumo įpročių ugdymą (t. y. Dviračių infrastruktūros, viešojo transporto, alternatyvaus kuro transporto priemonių plėtra, iniciatyvų, judumo akcijų organizavimas ir t. t.).

Kauno miestas rengdamas darnaus judumo mieste planą prioritetu pasirinko išmaniojo miesto sprendinius (didžiųjų duomenų (ang. Big data) integracija, viešojo transporto eismo tvarkaraščių modeliavimo sistemos diegimo galimybės, viešųjų dviračių sistemų (ang. Bike sharing) integracija, automobilių dalijimosi (ang. Car sharing) koncepcijos). Taip pat kauniečiai planuoja didelį dėmesį skirti galimybėms atnaujinti ir plėtoti Nemuno upės keleiviams bei kroviniams vežti skirtą infrastruktūrą, didinti vidaus vandenų kelių ir kitų transporto rūšių sąveiką.

Klaipėdoje 2016-ieji paskelbti darnaus judumo metais. Mieste organizuojamos įvairios akcijos ir iniciatyvos, skirtos miestiečiams susipažinti su darnaus judumo privalumais ir aktyviai dalyvauti darnaus judumo mieste plano rengimo procese, teikti siūlymus, prisidėti prie miesto judumo gerinimo. Klaipėdos miestas rengdamas darnaus judumo mieste planą prioritetu pasirinko ekologiško transporto ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtrą, didelį dėmesį skiriant infrastruktūros pritaikymui žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių.

Darnaus judumo mieste planui parengti reikalingi įvairių sričių specialistai: architektai, civilinės inžinerijos specialistai, ekonomistai, transporto inžinieriai ir t. t. Be to, kiekvienas miestas privalo sudaryti darnaus judumo mieste plano komitetą ir į jį įtraukti ne tik savivaldybės administracijos padalinių atstovus, bet ir gyvenamosios vietovės bendruomenių (viešojo transporto, dviratininkų, senjorų, neįgaliųjų, kt.), įvairių asociacijų, mokslo įstaigų, organizacijų ir įmonių atstovus, kurie derins plano dalis ir teiks siūlymų plano rengėjams, prižiūrės, kad būtų tenkinami skirtingų žmonių grupių interesai.

durnus judrumas aikstele

SA archyvo nuotr.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2016 / 4.
Komentarai

statyba ir architektura
archicad