• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Melioracija Lietuvoje: darbai, prievolės ir galimybės

2013 lapkričio 7 d.

Lietuva priskiriama didesnės drėgmės zonai. Todėl vietomis efektyviai naudotis žemės sklypais neatlikus dirvožemio sausinimo beveik neįmanoma. Akivaizdu, melioracijai prioritetą turėtų teikti ne tik valdininkai, bet ir patys žemės sklypų savininkai.

Būklė kelia grėsmę

Seni melioracijos statiniai verčia sunerimti, daugelį jų būtina tvarkyti neatidėliojant. Pasak Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininko dr. Kazio Sivickio, padėtis melioracijos srityje yra prasta – nusausintų žemių drenažo tinklas su šimtais tūkstančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių baigia nusidėvėti. Vidutinis visų šių statinių nusidėvėjimas sudaro daugiau kaip 60%, atskirų siekia net 70–80%.

„Sukaupta patirtis ir drenažo rengimo Lietuvoje raidos analizė leidžia teigti, kad 2 mln. hektarų nusausintų žemių drenažo būklė yra kritiška, nemažai hidrotechnikos statinių yra avarinės būklės, jie kelia grėsmę kaimo žmonių verslui ir yra net pavojingi gyvybei, – susirūpinimą reiškė K. Sivickis. – Dėl keraminių drenų suirimo ir uždumblėjimo senosios sausinimo sistemos, įrengtos prieš 40–50 metų, dideliuose plotuose jau nebefunkcionuoja, arba jų veikimas yra beveik neefektyvus.“

Techniškai ir agrotechniškai blogos būklės melioruoti plotai užima apie 250 tūkst. hektarų, o atskiruose rajonuose jie sudaro iki 30% visų nusausintų žemių. Taigi Lietuva, turėdama 2,5 mln. hektarų nusausintų žemės ūkio naudmenų, greitai nebegalės tinkamai pasinaudoti šiuo didžiuliu turtu ir pamažu praras konkurencingo ūkio plėtros galimybes.

Kas, kiek ir už ką?

Kiek šiuo metu skiriama dėmesio ir lėšų melioracijos statinių priežiūrai ir kieno pareiga tuo rūpintis? Akivaizdu, tai – pačių žemės savininkų rūpestis, nepaisant valstybės ir Europos Sąjungos (ES) fondų teikiamos paramos. Tačiau ne visi tai linkę suprasti. Tuo įsitikinęs ir Lietuvos žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Melioracijos skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Vitukynas: „Žinoma, ūkininkai iš to gauna tiesioginę naudą, todėl būtų logiška, kad patys savo žemes ir prižiūrėtų. Stambesnių ūkių savininkai tai jau supranta ir į tai pradeda investuoti.“

Vis dėlto, Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininko K. Sivickio teigimu, žemdirbiai iniciatyvos savo lėšomis finansuoti drenažo remonto darbus rodo mažai. „Lėšų tam kol kas skiria nedaug ūkininkų, išskyrus Šakių rajoną, kur jie jau deramai vertina melioracijos naudą ir pradeda rūpintis savo turtu, žemių gerinimu“, – kalbėjo K. Sivickis.

Pasak jo, melioracijos darbų finansavimo klausimu diskutuojama daug metų. Ir čia naujo dviračio išradinėti nereikia. ES šalyse daug metų galioja praktika, kad valstybės statinių finansavimu rūpinasi valstybė, o ūkininkų žemėje esančiais statiniais – patys savininkai. Lietuva neturėtų būti išimtis.

Ūkininkai, atkreipė dėmesį K. Sivickis, taip pat galėtų gauti ES ir valstybės paramą melioracijos reikmėms pagal tam tikras taisykles. Kadangi pavieniui rūpintis melioracijos turtu ūkininkams yra sudėtinga, jie skatinami jungtis į melioracijos statinių naudotojų asociacijas ir šių statinių priežiūrai ar remontui mobilizuoti jungtines pastangas. „Tačiau vien pastangų maža, reikia ir lėšų, todėl atėjo laikas žemės naudotojams mokėti mokesčius į bendrą fondą melioracijos reikmėms nuo valdomo melioruotų žemių ploto“, – įsitikinęs K. Sivickis.

Šis mokestis turėtų būti diferencijuojamas priklausomai nuo valdomo ploto, žemės našumo, esančios infrastruktūros ir kitų veiksnių. Tokia tvarka yra Vokietijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitur.

K. Sivickio manymu, melioracijos statinių priežiūrai, remontui ir rekonstravimui nepakankamą dėmesį skiria ne tik nusausintų žemių savininkai, bet ir valstybė. Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos vadovas piktinasi, kad valstybei priklausančių melioracijos statinių (magistralinių griovių, hidrotechnikos statinių, polderių ir didelio skersmens rinktuvų) tinkamai būklei palaikyti jau kelintus metus iš eilės skiriama vos 27 mln. litų. Tokia valstybės biudžeto lėšų suma melioracijos reikmėms numatoma ir 2014 metai, tai sudaro 11% viso poreikio, ir yra 3 kartus mažesnė nei 2008 metais. Specialistai teigia, kad melioracijos statiniams rekonstruoti kasmet reikėtų skirti bent 100–120 mln. litų.

Paramos daugiau, negu tikėtasi

Lietuvoje pagal Melioracijos įstatymą galioja dviguba melioracijos statinių nuosavybė, todėl ir finansavimą bei priklausymą savininkui lemia skirtingi faktoriai. ŽŪM Melioracijos skyriaus vyriausiasis specialistas V. Vitukynas pasakojo, kad sausintuvai, rinktuvai, kurių diametras yra iki 12,5 centimetro, priklauso žemės savininkams, o didesnio diametro rinktuvai ir grioviai – valstybei.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad