Melasos pagrindo medžiaga ir jos pritaikymo galimybės kelių bei gatvių priežiūrai

2014 sausio 11 d.

Šaltojo periodo sąlygomis Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose ir miestų gatvėse išbarstoma tūkstančiai tonų slidumą mažinančių cheminių medžiagų, daugiausia techninių druskų. Tai trunka maždaug penkis mėnesius. Druskos naudojimas mažina dangos slidumą, tačiau kelia ir neigiamų padarinių kelių statiniams, augalams. Ar yra alternatyvų?

Ryškėja neigiamų padarinių

Plačiausiai mūsų šalyje naudojami techniniai natrio bei kalcio chloridai (NaCl, CaCl2), jų mišiniai bei šių techninių druskų mišiniai su smėliu. Žiemos metu Lietuvoje barstomi ir nedideli kiekiai raudonosios natrio, vakuuminės natrio bei magnio techninės druskos. Druskų paskleidimo normos priklauso nuo oro sąlygų: temperatūros, sniego dangos storio, eismo intensyvumo ir kt. Žiemą reikia naudoti skirtingų rūšių technines druskas ar jų mišinius, nes kiekviena pasižymi vis kitokia charakteristika, susijusia su nevienodu užšalimo laipsniu. Druskos gali būti naudojamos ir kietos, ir skystos.

Techninės druskos, ypač kalcio chloridas, naudojamos ir vasaros sezono metu žvyrkelių dulkėtumui mažinti.

Lietuvoje šaltuoju metų laiku slidumui mažinti sunaudojama apie 140 tūkst. tonų techninių druskų, 70–80 tūkst. tonų šio kiekio – valstybinės reikšmės keliuose. Žiemos metu slidumui mažinti naudojamos techninės druskos gana efektyviai tirpdo sniegą, ledą, tačiau neapsieinama ir be neigiamo poveikio: druskos gali sukelti automobilių metalinių dalių ir gelžbetonio konstrukcijų (tiltų, tunelių ir kt.) koroziją, skatina cemento ir betoninių konstrukcijų irimą, asfaltbetonio dangos deformacijas. Ypač tai akivaizdu miestuose, kur yra didelis gatvių užstatymas, nėra griovių nuo važiuojamosios kelio dalies nuvalytam sniegui su techninėmis druskomis kaupti, dažnai neįmanoma iš karto surinkti ir išvežti sniegą nuo šaligatvių. Valstybinės reikšmės keliuose situacija yra kiek kitokia: čia daug atvirų plotų, iškasti kelio grioviai.

Kasmet prasidėjęs naujas žiemos sezonas pridaro rūpesčių miestų gatvių prižiūrėtojams ir kelininkams – siekdami užtikrinti eismo saugumą, jie skatina vis naujas visuomenės diskusijas apie techninių druskų naudojimo padarinius. Šie aktualūs klausimai nuolat domina ir mokslininkus – jie ieško techninėms druskoms alternatyvių, bet kartu ir efektyvių medžiagų. Draugiškų aplinkai kelių priežiūros medžiagų pritaikymo tyrimus skatina suinteresuota visuomenė, už kelių priežiūrą atsakingos įmonės ir miestų savivaldybės. Šios geriausiai mato techninių druskų naudojimo keliamas problemas. Aktualiausia jų – nudžiūvę medžiai ir žolė.

Technologija išrasta JAV

Prieš keletą metų Lietuvos rinkoje pasirodė naujoviška organinė melasos pagrindo medžiaga (MPM) slidumui mažinti. Melasa yra antrinis žemės ūkio produktas, gaunamas iš cukraus gamybos atliekų. Patentuotas melasos pagrindo medžiagos pavadinimas Europoje yra „Safecote“. Jungtinėse Amerikos Valstijose šio produkto pavadinimas yra „Geo-Melt“. Melasos pagrindo medžiagos sudėtyje yra mineralinių medžiagų: kalcio, fosforo, sieros, chlorido, sulfato ir kt. Medžiaga yra tamsiai rudos spalvos, skysta, gali būti maišoma su visomis techninėmis kelių priežiūros druskomis, jų tirpalais, rečiau naudojama viena. Melasos pagrindo medžiaga gali būti naudojama ir kelių priežiūrai vasaros sezono metu – žvyrkelių dulkėtumui mažinti.

Šios medžiagos pagaminimo technologija išrasta 1990 metų pradžioje JAV, yra patentuota su išimtine teise naudoti patentą visoje Europoje, Rusijoje ir Rytų Europos valstybėse. Tiriamieji darbai atlikti Didžiosios Britanijos „TRL&Capcis“ tyrimo laboratorijose 1999–2002 metais. 2002-aisiais produktas pirmą kartą pristatytas Didžiosios Britanijos rinkoje. Gauti rezultatai ir atsiliepimai – teigiami. Medžiaga sėkmingai išbandyta Rytų Europoje 2004 metais. Ilgiausiai naudojama JAV ir Kanadoje – 15 metų, Didžiojoje Britanijoje – 10 metų. Europos šalyse (Vokietijoje, Šveicarijoje, Slovėnijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Airijoje, Austrijoje, Estijoje) medžiaga naudojama 6–8 metus.

Pirmieji Lietuvoje melasos pagrindo medžiagos bandymai gatvių slidumui mažinti buvo atlikti 2005–2006 metų žiemos sezono metu. Šaltuoju 2006–2007 metų periodu Vilniaus mieste melasos pagrindo medžiagos buvo sunaudota 18 tonų. Naudojimo metu buvo iškilusi problema – melasos pagrindo medžiaga, perpilama į šlapių druskų barstytuvą, gausiai putojo. Informavus apie tai gamintoją, trūkumas buvo pašalintas.

Pirmieji melasos pagrindo medžiagos efektyvumo tyrimai davė teigiamų rezultatų, tačiau dėl įvykusios ekonominės krizės nebuvo tęsiami. Gamintojo duomenimis, melasos pagrindo medžiaga yra pritaikyta naudoti žiemą, esant žemai temperatūrai, padeda tolygiai ant kelio pasiskirstyti druskai ir pasižymi labai geromis antikorozinėmis ypatybėmis. Į techninę druską įmaišius melasos pagrindu pagamintos medžiagos, gerokai sumažėja plieno ir aliuminio korozija, palyginti su atvejais, kai naudojamos tik techninės druskos.

    Komentarai