Per daug šimtmečių Vilniaus miestas ne kartą keitė savo urbanistinį vaizdą. Istoriškai sostinėje vyravo mediniai pastatai, ir tik vienoje kitoje gatvėje dominavo mūrinis užstatymas. Bėgant laikui sostinę it prakeiksmas lydėjo pasikartodavę gaisrai, naikindavę ištisus kvartalus, o kartais, pasak amžininkų, pasiglemždavę ir visą miestą.
Kaskart Vilniui iš naujo stojantis ant kojų griežtėjo ir statybos reikalavimai, radosi vis naujų apribojimų. Miestas plėtėsi, verslai, kurie galėdavo sukelti gaisrus, buvo iškeliami už miesto sienos, t. y. į priemiesčius. Nenuostabu, kad šiandien gražiausių medinės architektūros pavyzdžių daugiausia randame būtent istoriniuose priemiesčiuose, tokiuose kaip Užupis, Žvėrynas, Markučiai, Antakalnis ar Pavilnys, tapusiuose neatskiriama sostinės dalimi.
Iki mūsų dienų vien centrinėje Vilniaus dalyje išliko apie 2000 medinių pastatų. Išsaugoti mediniai Vilniaus priemiesčiai, net tokios būklės, kokios yra dabar, pastaraisiais metais ypač traukia turistus. Medinės architektūros paveldas bendrame Lietuvos kontekste yra labai svarus. Jis jungė gyvenamosios statybos tradicijas su profesionalia bei vietos dailidystės mokyklomis. Jose randama gausi architektūros tipų įvairovė. Kad ir kaip būtų, miestas keičiasi, o medinės Vilniaus architektūros nykimo procesas stiprėja. Deja, tenka pripažinti, kad daug vertingų pastatų buvo negrįžtamai prarasta, kai jų vietoje ėmė kilti šiuolaikiniai betono ir stiklo fasadai. Tačiau gerųjų medinių priemiesčių išsaugojimo pavyzdžių nereikia dairytis toli. Išsaugotą ir puoselėjamą medinį kultūros paveldą galima išvysti Rygoje, Taline, Skandinavijos valstybėse. Medinių priemiesčių išsaugojimas yra labai svarbus, visų pirma miesto istorijai, tad fiksuoti, saugoti, pristatyti medinį Vilniaus architektūros paveldą yra kaip niekad aktualu.
Nors tenka apgailestauti, kad Vilniaus medinės architektūros paveldas ir buvę istoriniai miesto priemiesčiai vis dar nesulaukia deramo dėmesio, Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos įsteigtas padalinys – Medinės miesto architektūros muziejus – visuomenę siekia supažindinti su senąja ir šiuolaikine, ekologiška ir tvaria medine miestų architektūra, išsaugoti unikalų Vilniaus medinės architektūros paveldą.
Medinės miesto architektūros muziejus duris atvers 2021 m. viduryje Vilniaus istoriniame priemiestyje – Užupyje. Šiuo metu muziejui skirtame mediniame name Polocko g. 52 vykdomi tvarkybos darbai. Atvertame visuomenei muziejuje veiks ekspozicija, kurios pasakojimas konstruojamas apie gyvenimą mediniame mieste, ir istoriniame, ir šiuolaikiniame. Čia taip pat veiks konsultacinis centras, orientuotas į vilniečius, gyvenančius medinės architektūros pastatuose.
Kartu su Medinės miesto architektūros muziejaus muziejininke, rinkinių tyrėja dr. INDRE UŽUOTAITE kviečiame atrasti Vilniaus Žvėryno istorinį priemiestį ir jame esantį medinį architektūros paveldą.
Žvėryno mikrorajonas miesto gyventojams neblogai pažįstamas, daugelis vilniečių čia yra ne kartą lankęsi. Žvėrynas – Vilniaus miesto dalis, esanti į šiaurės vakarus nuo miesto centrinės dalies, dešiniajame Neries krante, pasižymi neaukštuminiais statiniais, nedidelėmis gatvėmis ir želdinių gausa. Čia stovi Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, Vilniaus Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvė, Vilniaus Šv. kankinės Kotrynos cerkvė ir Vilniaus kenesa (kurių visoje Europoje išliko vos kelios). Šis rajonas išsiskiria gausiai išlikusiu medinės architektūros paveldu, todėl visus, kurie dar neturėjo progos apsilankyti ir pasivaikščioti šio unikalaus Vilniaus istorinio priemiesčio gatvelėmis, kviečiame tai padaryti kartu su Medinės miesto architektūros muziejaus muziejininke I. Užuotaite.
II dalis čia.
Pasakojimą iš dalies parėmė Vilniaus miesto savivaldybė.
Dėkojame Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos padaliniui – Medinės miesto architektūros muziejui.
