• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Matoma ir nematoma vandens telkinių tarša

2013 lapkričio 18 d.

Savivaldybių atliekami vandens telkinių valymo darbai neretai atsiduria po didinamuoju stiklu: gyventojai piktinasi kertamais medžiais, netinkamai, jų nuomone, atliekamais valymo darbais. Dažnai su pretenzijomis sukyla ir greta vandens telkinių įsikūrę privačių sklypų savininkai. Tačiau šių, europinėmis lėšomis finansuojamų, darbų apimtys Lietuvoje šiandien išties nemažos. Darbai bus tęsiami ir naujuoju, 2014–2020 metų, finansavimo laikotarpiu, tiesa, gali būti, kad lėšų nebeužteks visiems norintiesiems.

Pagrindinė problema – dumblas

Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos skiriamos ekologinei ir cheminei vandens telkinių būklei gerinti, t. y. dumblui, kuriame susikaupė aplinkai kenksmingų teršalų ir biogeninių medžiagų, pavyzdžiui, azoto, fosforo, iš vandens telkinių pašalinti. Teršalai gali būti imobilizuojami, izoliuojami, surišami vandens telkinio ekosistemoje. Biogeninės medžiagos gali būti pašalinamos šienaujant arba naikinant pakrančių augalus. Užterštam dumblui pašalinti gali būti įrengiamos arba atkuriamos šlapžemės, makrofitų biofiltrai, pakrantės gali būti apželdinamos tinkamais želdiniais arba gali būti sutvarkomi esami želdiniai.

Pagal priemonę „Vandens telkinių būklės gerinimas“ parama skiriama tik savivaldybėms. ES lėšomis apmokama ne daugiau kaip 90% visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 2007–2013 metais vandens telkinių valymo darbams buvo skirta daugiau kaip 109 mln. litų Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Iki šiol įgyvendinti 52 projektai, šiuo metu įgyvendinami dar 34 projektai. Kol kas nėra žinoma, kiek lėšų vandens telkiniams valyti bus skirta 2014–2020 metų ES finansavimo laikotarpiu, bet prognozuojama, kad jų bus mažiau.

ES paramos lėšos vandens telkiniams valyti skiriamos tik siekiant pagerinti ekologinę vandens būklę, jei vandens telkinys yra užterštas aplinkai kenksmingomis ar biogeninėmis medžiagomis. Gerinant cheminę vandens telkinių būklę, objektai bent iš dalies pritaikomi rekreacijai, nors tam parama nėra skiriama.

Kiekvienam regionui atseikėjama tam tikra pinigų suma, kurios neviršydami jie ir planuoja projektus. Projektinių siūlymų savivaldybės teikia regionų plėtros taryboms. Regionų plėtros tarybos sudaro ir tvirtina regionų projektų sąrašus, atrinkdamos projektus ir savivaldybių lygmeniu paskirstydamos regionui skirtas lėšas. Kai kuriems projektams, Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento ES fondų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Astasevičiūtės teigimu, finansavimas nebuvo skirtas, nes jie neatitiko finansavimo sąlygų aprašo nuostatų, savivaldybės nepateikė reikiamų ar tinkamai suderintų dokumentų per maksimalų paraiškos vertinimo terminą.

Atsakomybė tenka savivaldybėms

Ar savivaldybėms pavyks sėkmingai įgyvendinti vandens telkinių valymo projektus, D. Astasevičiūtės nuomone, kai kuriais atvejais priklauso ir nuo išorinių veiksnių. Nutinka ir taip, kad pradėjęs darbus rangovas bankrutuoja. Arba jo atliekamų darbų kokybe susirūpina vietos gyventojai, kai kurie kreipiasi ir į Aplinkos ministeriją. Gavus gyventojų skundą, informacija išnagrinėti perduodama Aplinkos projektų valdymo agentūrai. Gauta informacija tikrinama, vertinama, kaip įgyvendinamas projektas. Gyventojai dažniausiai skundžiasi dėl kertamų medžių, nekokybiško, jų manymu, dumblo kasimo, tačiau skundai, Aplinkos ministerijos specialistės teigimu, dažniausiai nepasitvirtina.

Dumblo sėsdintuvo įrengimas Agluonos upės vagoje ties Pastaunyko pelke.

Dumblo sėsdintuvo įrengimas Agluonos upės vagoje ties Pastaunyko pelke.

„Galima išskirti ir geruosius pavyzdžius, kur efektyviausiai gerinama cheminė vandens būklė, kompleksiškai išvalomi dideli ir savivaldybei svarbūs ežerai. Tai Šiaulių miesto savivaldybės administracija, kuri kompleksiškai, keliais etapais, valo ir tvarko Talkšos ežerą, bei Telšių rajono savivaldybės administracija, įgyvendinanti Masčio ežero projektą“, – komentavo Aplinkos ministerijos specialistė. Vandens telkinių valymo projektai, didesnės ar mažesnės apimties, įgyvendinami visuose regionuose. Vieni reikšmingesnių – Draudenių ežero ekologinės būklės gerinimo projektas Tauragės rajone, Nemuno salos kanalo (senvagės) Kauno mieste išvalymas ir sutvarkymas, Kuršių marių akvatorijos prie Ledų rago išvalymas Klaipėdoje.

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad