Karštuose kraštuose baltai dažomi pastatai veikiau iliustruoja ne estetinį pietiečių suvokimą, bet jų racionalumą – šviesūs paviršiai sugeria mažiau saulės, taigi sykiu saugo patalpas nuo perkaitimo. O tuo, ar šaltesnio klimato zonose prasminga tamsią statinio spalvą rinktis dėl jos gebėjimo sugerti saulės energiją, taip tikintis sumažinti šildymo sąnaudas, specialistai abejoja.
Rekomenduoja racionalesnius sprendinius
Pirmojo Lietuvoje pasyviojo sertifikuoto dvibučio namo projekto autoriaus, architekto Ryčio Kaminsko nuomone, bent jau energiškai efektyvaus namo atveju jo fasado spalva esminės įtakos energijos taupymui neturi.
„Jei kalbėtume, pavyzdžiui, apie metalinį angarą, kuris neturėtų jokios šilumos izoliacijos ir būtų nudažytas juodai, fasado paviršiui nuo saulės daugiau įkaitus, per metalą šiluma būtų perduodama į vidų. Energiškai efektyvūs ir pasyvieji pastatai pasižymi labai gera šilumos izoliacija, tad neišleidžia šilumos iš vidaus į lauką, lygiai taip pat ši izoliacija yra barjeras neperkaisti statiniui vasarą. Todėl juodai nudažytas pastatas vargiai būtų šiltesnis už baltą“, – kalbėjo pašnekovas ir siūlė orientuotis į veiksmingesnius sprendinius, siekiant realaus šilumos energijos sutaupymo.
„Pirma, energiniam pastato efektyvumui labai didelę įtaką turi į pietinę pusę orientuoti langai, nes pro juos į vidaus patalpas gali patekti gana daug saulės energijos. Žinoma, tai turi būti ne bet kokie, o kokybiški, tam tikrus parametrus atitinkantys ir tinkamai sumontuoti langai. Kiti du labai svarbūs kriterijai – pakankamas pastato šilumos izoliacijos sluoksnis ir sandarumas“, – įvardijo architektas R. Kaminskas.
Turi įtakos eksploatacijai
Bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ vadovo Gedimino Butkaus manymu, pasirinkus atitinkamus spalvinius sprendimus, energijos įmanoma sutaupyti ir šaltuoju, ir šiltuoju metų laiku, nors bendrai tie sutaupymai vargu ar sudarys labai ženklią dalį. Antai, specialisto pastebėjimu, sprendimas rinktis baltus gamyklų, kitų pramoninių pastatų stogus išties pasiteisina. Tačiau tokio sprendimo prioritetas – ne generuoti šilumos energiją šildymo sezonu, bet sumažinti energijos išlaidas kondicionavimui ir pagerinti patalpų mikroklimatą šiltuoju metų periodu.
Pašnekovas taip pat mano, kad manipuliacijos fasado spalva gerai apšiltintuose, sandariuose didelio energinio efektyvumo pastatuose nebus tokios reikšmingos kaip, pavyzdžiui, renovuotinuose daugiabučiuose. Tačiau vėlgi reikėtų įvertinti, ar vasarą prišilusias patalpas neteks papildomai kondicionuoti. Be to, nors spalviniai sprendimai kaip pasyviojo saulės energijos naudojimo priemonė iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti patraukliai, G. Butkus atkreipė dėmesį, kad derėtų atsižvelgti į daugelį niuansų. Svarbu įvertinti ne tik pastato energinio efektyvumo klasę, bet ir jo paskirtį, apdailos, kaip antai ventiliuojamasis ar tinkuotas fasadas, pobūdį, taip pat padėtį – ar šalia yra objektų, kurie gali šešėliuoti.
„Manau, žaisdami spalvomis ir bandydami sutaupyti vienur, neretai galime prisidaryti daugiau problemų negu gauti naudos, nes šie sprendimai gali turėti įtakos objekto eksploatacijai. Kalbant apie tamsias fasado spalvas, vasarą smarkiai įkaitusiame tokiame paviršiuje gali atsirasti įtrūkimų, tad jį dažniau teks remontuoti. Taip pat reikėtų įvertinti, ar esant tamsiam fasadui šaltuoju metų laiku dėl smarkių temperatūros skirtumų dieną ir naktį neišsiklaipys į fasadą įrengtų elementų rėmai, žaliuzės“, – vardijo pašnekovas.
Šiltnamio efektui sukurti – stiklas
Bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ vadovo G. Butkaus teigimu, energiškai efektyviuose pastatuose verčiau išnaudoti vidaus apdailą – ir jos spalvinius sprendimus, ir medžiagiškumą.
„Pavyzdžiui, molio, akmens masės danga iš išorės pro langus gali sugerti saulę, o reikiamu momentu šilumą atiduoti patalpoms. Todėl pietinėje statinio pusėje reikėtų pasirūpinti ne tik dideliais langais, bet ir tokia apdaila, kuri gerai absorbuoja šilumą“, – aiškino pašnekovas.
Pasyvaus saulės šildymo principus nagrinėjantys specialistai taip pat įvardija galimybę akumuliuoti saulės energiją masyviose pastato konstrukcijose panaudojant šiltnamio efektą, kaip antai saulės siena, Trombė siena. Ir saulės, ir Trombė siena – į pietus nukreipta masės siena, atliekanti šilumos akumuliatoriaus funkciją. Palyginti su saulės, Trombė siena turi papildomas angas į šildomą patalpą apačioje bei viršuje ir taip sukuria uždarą oro cirkuliavimo kilpą. Tai gali būti betono, plytų ar statybinių blokų tamsaus matinio paviršiaus, efektyviai sugeriančio saulės spindulius, siena. Siekiant išvengti šilumos nuostolių, ji iš lauko įstiklinama. Tačiau vasarą masyvi siena turėtų būti uždengiama, kad būtų išvengta jos ir patalpos perkaitimo.
Kadangi tai yra iš esmės architektūriniai sprendimai, anot specialistų, jie taikytini dar pastato projektavimo stadijoje. Kalbant apie baigtus objektus, gali atsirasti tam tikrų apribojimų, iškilti neišvaizdžios architektūros problemų. Jau pastatytuose namuose gali būti pasitelkiami tik kai kurie sprendimai – žiemos sodas šalia namo arba plokščio stogo transformacija į stiklinį ir pan. Tačiau pažymima, kad tokie sprendimai yra sudėtingi ir pasiteisina tik tam tikromis sąlygomis. Šiltuoju metu šios erdvės perkaista, jas būtina vėsinti.
