„Lvovo“ verslo centras Vilniuje – šiuolaikiški sprendimai klasikiniame tūryje

Nors Šnipiškėse išdygęs naujakurys – „Lvovo“ verslo centras – šalies kontekste neišsiskiria nei savo aukščiu, nei dydžiu, tačiau jame įgyvendinti architektūriniai, inžineriniai ir konstrukciniai sprendiniai bei panaudotų medžiagų ir įrenginių kokybė leidžia jam būti išskirtiniam. Ir išties – 1300 darbo vietų turintis aštuonių aukštų pastatas, kuriame įsikurs „Telia Global Services Lithuania“, restoranas „ILunch“ ir kiti nuomininkai, stebina išieškotais šiuolaikiškais sprendimais.

Karantinas nesustabdė darbų tempo

Pasakojimą apie šį A+ energinio naudingumo klasės verslo centrą vertėtų pradėti nuo to, kad didžiąją dalį laiko per jo statybas šalyje buvo karantinas, todėl čia dirbusios komandos susidūrė ne tik su nelengvais projekto reikalavimais, bet ir su karantino apribojimais, juolab pats statybų pabaigos terminas buvo iššūkis.

Nelengvomis aplinkybėmis visos bendradarbiavusios įmonės susitelkė ir karantino laikotarpiu buvo vykdomi darbai atvirame ore, todėl pavyko išlaviruoti ir darbų tempo nesumažinti. Laimei, planavimas, profesionalumas ir ilgametė komandų patirtis padėjo projektą užbaigti laiku.

Architektūrinė koncepcija – perėjimas nuo medinių namelių iki aukštųjų kaimynų

Šnipiškėse, Lvovo ir Krokuvos gatvių sankryžoje, išsidėsčiusio „Lvovo“ verslo centro architektūros autoriai – vilniečiai „Cloud architektai“ su Antanu Dageliu priešaky. Pasak jo, nenugludinta pirminė pastato idėjinė koncepcija buvo rami, berėmio fasado, švarių ir itin paprastų tūrių kompozicija, pabrėžianti Gegužės 3-iosios gatvės ašį.

„Priėmėme drąsų sprendimą ir šoninius ilguosius pastato fasadus stengėmės sukurti kaip įmanoma monumentalesnius ir lakoniškesnius. Švarus dvigubo fasado išorinis sluoksnis buvo sukurtas kaip veidrodis, atspindintis aplinką. Ilgųjų fasadų idėja gimė jau vėlai vakare, Lvovo gatve važiuojant iš biuro po darbų. Tokius juos matome ir šiandien, kaip Čiurlionio „Ramybė“ paveiksle: du žiburėliai masyvaus kalno viduryje“, – lyriškai apibūdino A. Dagelis.

Anot architekto, pastato aukštį labiausiai lėmė ne aukštoji Šnipiškių kaimynystė, o greta stovintys mediniai nameliai, medžiai ir visa, kas liko už statybų tvoros.

„Projektavimo pradžioje mes stovėjome tuomet dar neasfaltuotoje automobilių aikštelėje ir aiškiai supratome, kad esame „antroje choro pakyloje“, – jei sieksime maksimalios altitudės, perėjimas nuo sodybinio užstatymo bus labai agresyvus. Todėl „Lvovo“ verslo centro projekte bandėme vizualiai sutaikyti abi puses: lietuviškai aukštus dangoraižius ir vieno aukšto dvišlaičius medinius namelius, kurie, turiu prisipažinti, mums yra vertingi. Jie atrodo tokie įaugę ir susiformavę kaip miestelis mieste“, – sakė pašnekovas.

Įspūdingas pastato fasadas – kelionės į Niujorką atspindys

Vizualiai du arti vienas kito suformuoti „Lvovo“ tūriai tarp savęs turi dar ir vidinį – kaip A. Dagelis sako – pratęstą vidinę gatvę. Būtent dėl šios idėjos pastato atrijus buvo projektuotas tarsi estetinis gatvės tęsinys. Gatvės atsikartoja ir ant asfalto – pagrindinė lauko erdvė pabrėžta tamsesnio granito danga.

„Procese buvo įvairių ieškojimų, kaip perteikti pastato su fasadais vaizdą viduje. Taip gimė idėja, kad šie du pastato korpusai yra kaip išilgai perpjautas padalintas tūris ir todėl vidinės atrijaus sienos turi nemažai stiklo plokštumų – per jas matysis visas biurų pastato gyvenimas“, – pažymėjo studijos „Cloud architektai“ vadovas.

„Lvovo“ fasadas, pasak architekto, yra ne tik išskirtiniausias, bet ir drąsiausias pastato sprendimas. Jis sudarytas iš dvigubo hibridinio stiklo su automatinėmis žaliuzėmis viduryje.

„Labai sunku ir architektūriškai rizikinga kurti švarų stiklo fasadą be papildomų elementų pagalbos – t. y. be Lietuvoje itin mėgstamų vertikalių lamelių, grotelių, horizontalių, dėmesį nukreipiančių elementų. Tokių „švarių“ pastatų gausu Niujorke, iš kur ir parsivežiau norą įgyvendinti vientiso stiklo sprendinį Lietuvoje“, – pridūrė pašnekovas.

Dar vienas įdomus sprendinys – pastato atrijaus stogas. Jis išsiskiria savo konstrukcija ir apšvietimu – atrijaus sijose esantys šviestuvai tamsiu paros metu vidaus perspektyvoje sukuria nesibaigiančio tunelio įspūdį.

Tvarūs sprendimai – gamtai ir piniginei

Dar vienas išskirtinis „Lvovo“ verslo centro bruožas – statinys nuo pat pirmos sumanymo dienos buvo planuojamas remiantis tarptautiniu tvarių pastatų „BREEAM New Construction“ (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) standartu. Šiandien pastato projektas jau yra gavęs „Excellent“ lygio sertifikatą.

Vertinimą atlikęs bendrovės „SEES Group“ vadovas Kęstutis Kvietkauskas pabrėžia, kad pastato tvarius sprendimus garantavo aukštus reikalavimus atitinkantys projektiniai sprendiniai, medžiagos, gaminiai ir inžinerinė įranga.

Viena tokių sistemų – premium klasės dvigubi elementiniai „Schuco“ profilio fasadai su automatinėmis žaliuzėmis, valdomomis pagal ant pastato sumontuotos meteorologinės stoties gautą informaciją ir pagal saulės šešėlio pasikeitimą.

„Aliuminio ir stiklo fasadinė sistema užtikrina pastato sandarumą, apsaugą nuo atmosferinių kritulių, šalčio, taip pat tarpfasadinės žaliuzės saugo nuo perkaitimo, kas taupo pastato vartojamą energiją, o išorinis stiklas suteikia architektūrinį vientisumą ir išskirtinumą“, – pasakojo K. Kvietkauskas.

Tačiau BREEAM vertintojai atsižvelgia ne tik į energijos tausojimą, bet ir į žmogaus patogumą statinyje, todėl svarbūs tampa tokie momentai kaip LED apšvietimas, natūralios dienos šviesos prietekis, aukšto efektyvumo šaldymo, šildymo ir drėkinimo sistemos, maloni akustika, automobilių ir dviračių saugyklos, dušinės ir t. t.

„Lvovo“ verslo centre iš kiekvienos darbo vietos galima stebėti ir valdyti vėdinimo sistemas, mikroklimato zonas, apšvietimą ir fasado žaliuzes. Patalpų apdailai panaudotos įvairios akustinės sienų ir lubų apdailos medžiagos, kurios sukuria komfortišką garso izoliacijos klasę ir puikią akustiką. Taip pat pastato vystytojai daug dėmesio skyrė ir lauko apšvietimui: apšviesti praėjimai, šaligatviai ir perėjos“, – vardijo specialistas.

Ant „Lvovo“ stogo yra sumontuota saulės elektrinė, o požemyje įrengta net daugiau, nei reikalavo BREEAM standartai, elektromobilių krovimo stotelių. Beje, visa ant stogo išdėstyta įranga, taip pat ir saulės elektrinė, yra paslėpta už fasado parapetų – tai sukuria efektą, kad stogas nėra apkrautas. Tai pat pastate naudojama sifoninė lietaus vandens surinkimo sistema.

Visi šie tikslai pasiekti, objekte įrengus pavyzdinį pastato maketą, vadinamąjį „Mock Up“ (liet. modelis). Pastato energiniam naudingumui užtikrinti buvo pasamdyta UAB „EE plius“ komanda. 

Projekto vystytojai nepamiršo savo indėlio ir į pastato aplinką: išasfaltuota ir sutvarkyta sostinės Krokuvos gatvės atkarpa nuo Giedraičių gatvės, taip pat suprojektuota ir įrengta praplatinta nauja šviesoforo reguliuojama sankryža Lvovo gatvėje, iš kurios galima tiesiai įvažiuoti į požeminę „Lvovo“ verslo centro stovėjimo aikštelę.