• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

„Lietuvos geležinkeliai“ diegia išmaniuosius sprendimus

2016 spalio 31 d.
„Lietuvos geležinkelių“ nuotr.
„Lietuvos geležinkelių“ nuotr.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ šiandien – ne tik modernūs lokomotyvai ar dviaukščiai keleiviniai traukiniai, bet ir gausus informacinių technologijų diegimas bei išmanioji logistikos vadyba.

Vienoje iš strateginių šalies įmonių popierinius dokumentus keičia žaibišku greičiu atliekami elektroniniai duomenų mainai, o požiūris į logistikos grandinės dalyvius tapo išties vakarietiškas. „Keičiasi požiūris: iš įprasto vežėjo tapome bendrove, teikiančia kompleksinius logistikos sprendimus. Technologijos svarbios, nes paslaugas turime pasiūlyti klientams kuo efektyviau ir vieno langelio principu. Anksčiau buvo daug niuansų ir tarpinių stotelių, kad krovinys atvyktų ir patektų tam, kam buvo skirtas. Techninės naujovės leidžia darbus atlikti greičiau ir efektyviau bei pasiūlyti naujų paslaugų“, – paaiškino bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pirmasis pavaduotojas Virginijus Juška.

Įgyvendinus svarbius įmonės projektus maždaug 4 tūkst. bendrovės klientų supaprastėjo darbas ir paslaugų užsakymas, dokumentų siuntimas bei kitos procedūros. Dažnai geležinkeliais kroviniai gabenami nedidelėmis atkarpomis. Nuosekliam, visiškai kompiuterizuotam ir nepertraukiamam procesui užtikrinti buvo sukurtos integracinės sąsajos su visomis grandinėje dalyvaujančiomis šalimis – Klaipėdos jūrų uosto direkcijos informacine sistema, užsienio šalių geležinkelių sistemomis, taip pat muitinės, bankų, vidinėmis įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ sistemomis. „Nors ir turėjome keletą programų, krovinius lydintys dokumentai buvo tvarkomi rankomis ir tik vėliau jų duomenys įvedami į lokalias sistemas. Dokumentų apdorojimas buvo lėtas, į centrinę duomenų bazę informacija patekdavo pavėluotai, nebuvo galimybės operatyviai jos analizuoti. Stotyse dirbantys darbuotojai naudodami programą neturėjo duomenų apie klientų apmokėjimus bei kitos informacijos, reikalingos operatyviam darbui. Vystantis technologinėms galimybėms buvo akivaizdu, kad reikalinga integrali, visą procesą apimantį informacinė sistema“, – komentavo „Lietuvos geležinkelių“ Krovinių vežimo direkcijos informacinių technologijų skyriaus viršininkas Darius Pranka.

Nuosekliai kurta sistema

Sistema „Krovinys“ pradėta kurti 2004 metais, o šiandien, kartu su portalu klientams „e.Krovinys“, tai centrinė AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos sistema. Ji apima daugiau nei 15 tarpusavyje sujungtų modulių, automatizuojančių įvairius procesus: nuo krovinio vežimo užsakymo iki klientų apmokestinimo ar krovinio vietos nustatymo. 2014 metais žengtas dar vienas svarbus žingsnis – sukurtas elektroninių paslaugų portalas. „Jis buvo kurtas atsižvelgiant į mūsų klientų poreikius ir orientuotas į greitesnį ir patogesnį darbą valdant krovinių vežimo užsakymus. Klientų portale įgyvendintas vieno langelio principas, kurio pagrindu galima pasiekti ir valdyti visą reikalingą informaciją“, – teigia D. Pranka.

Sukūrus sistemą „e.Krovinys“, bendrovės klientams buvo suteikta galimybė derinti vežimo planus, užsakyti vagonus, pildyti ir pateikti važtaraščius geležinkelio stočiai, formuoti muitinės deklaracijas, derinti dokumentus su geležinkelio stotimi, stebėti vagonų dislokaciją Lietuvos teritorijoje, sekti „Lietuvos geležinkelių“ skelbiamą aktualią, su krovinio vežimu susijusią, informaciją. Sistema apima visą krovinio vežimo ciklą nuo sutarties su klientu kroviniui vežti sudarymo iki PVM sąskaitos-faktūros už suteiktas paslaugas išrašymo. „Klientai gali interaktyviai dirbti su mūsų sistema ir per dvejus metus bemaž visi ėmė naudotis šiuo elektroniniu įrankiu. Nauda abipusė, nes jos pagalba verslininkai gali užsakyti „Lietuvos geležinkelių“ paslaugas ir patogiai stebėti krovinio kelią, o mes gauname užsakymus ir visus krovinį lydinčius dokumentus elektroniniu formatu“, – procesą apibūdina D. Pranka.

Įvesdami duomenis krovinių siuntėjai įkelia nustatytos formos dokumentus, tad duomenys patenka ir į „Lietuvos geležinkelių“ apskaitos sistemą SAP. Ji taip pat sujungta su vidine „Lietuvos geležinkelių“ eismo valdymo sistema OPKIS, stočių informacine sistema STOKIS bei vagonų perdavimo stoties kompiuterine informacine sistema VPSKIS. Ką gi duoda tokia vidinė duomenų integracija? Pirmiausia sumažėjo laiko sąnaudos, operatyviau atliekami su krovinio vežimu susiję dokumentų forminimo darbai, greičiau ir patogiau galima rasti reikalingą informaciją. „Visos 50 komercinių stočių naudoja informacinę sistemą STOKIS, kuri supaprastina darbus. Didelis privalumas klientui yra tai, kad jis gali labai operatyviai gauti reikiamą informaciją apie esančius vagonus. Siunčiame jiems elektronines sąskaitas ir priimame elektroninius dokumentus. Didieji mūsų klientai jau yra sujungę „e.Krovinį“ su savo IT sistemomis, todėl pildo reikiamą informaciją savo aplinkoje, o tarp mūsų sistemų vyksta duomenų mainai“, – sako Virginijus Juška.

Praverčia ir kaimynams

Integracija su kaimyninių šalių informacinėmis sistemomis, klientų savitarnos funkcijos pagreitino muitinės procedūras, krovinių vežimą per pasienio stotis. Kroviniai greičiau pasiekia gavėjus. „Su Baltarusijos ir Rusijos geležinkeliais turime suderinę tam tikrą elektroninių duomenų mainų standartą ir unifikuotus dokumentus. Iš anksto pateikta informacija patenka į muitinės ir pasienio tarnybas, todėl Lietuvos-Baltarusijos sieną kertame per rekordiškai trumpą laiką – pusę valandos, įskaitant visas patikros procedūras“, – teigia „Lietuvos geležinkelių“ Krovinių vežimo direkcijos Stočių informacinių technologijų skyriaus viršininkas.

Anot D. Prankos, iš anksto išsiuntus duomenis, pasienio tarnybos turi pakankamai laiko įvertinti rizikas, tad pasienyje tikrinama tik į rizikos profilius patenkanti krovinių dalis. „Elektroninių pirkimo dokumentų – sąskaitų – reikalauja Rytų muitų sąjungos šalių muitinės, o vykdant tranzitą per Klaipėdos uostą, taip pat iš anksto pateikiame reikiamus dokumentus Lietuvos muitinei. Šis supaprastinto tranzito modelis labai palankus, nes taupo laiką ir daugeliu atveju nebereikia forminti tranzito deklaracijos“, – komentavo D. Pranka.

Pernai „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo vežti tuščius vagonus ir konteinerius į Baltarusiją ir iš ten tik su elektroniniais važtaraščiais, pasirašytais elektroniniu parašu. Nuo vežimų pradžios pervežta apie 150 tūkst. tuščių vagonų, kuriems vežti nebereikia daugybės popierinių dokumentų.

Keičia įstatymus ir kodeksus

Šių metų liepą startuota su elektroniniu dokumentu, pasirašomu elektroniniu parašu, Lietuvoje tuštiems ir krautiems vagonams gabenti. Šiam tikslui reikėjo netgi pakeisti geležinkelių transporto kodeksą ir krovinių vežimo taisykles. Per šiuos mėnesius vis daugiau paslaugų užsakovų naudojasi elektroniniais dokumentais. „Toliau plėtosime elektroninių dokumentų diegimą. Dabar kaip tik įgyvendinamas be popierinio vagonų atvarymo-nuvarymo žiniaraščio projektas. Kol kas ši informacija dubliuojama popieriniais dokumentais. Apie atvykusius gavėjui krovinius buvo įprasta informuoti telefonu, tačiau apjungus sistemas pakaks elektroninio laiško ir informacijos sistemoje“, – naujoves vardijo D. Pranka.

Šiuo metu vyksta „e.Krovinio“ integravimo su Klaipėdos jūrų uosto direkcijos informacine sistema KIPIS darbai. „Baigiame darbus, kad klientams uoste tranzito procedūras galima būtų vykdyti tik elektroninėje erdvėje, nebereikės muitinei nešti popierinių dokumentų. Tai būtų savotiška inovacija, nes sausumos ir jūrų transporto procedūrų integracijos į vientisą sistemą analogų mūsų regione nėra“, – kalbėjo IT ekspertas.

Tačiau pati didžiausia naujovė yra elektroninis parašas. Sertifikavimo centrams suteikiant galimybę automatiškai patikrinti elektroninius parašus, projekto metu buvo išplėstos galimybės klientams naudotis šia modernia dokumentų patvirtinimo forma. Tokiu būdu išvengiama dokumentų spausdinimo, skenavimo ir siuntimo procedūrų.

Modernus Eismo valdymo centras

Geriausias inovacijų „Lietuvos geležinkeliuose“ pavyzdys – modernus Eismo valdymo centras. Anksčiau, anot V. Juškos, kiekvienoje geležinkelio stotyje buvo specialistas, kuris turėjo spaudyti mygtukus, vietoje valdyti iešmus ir signalus, o dabar šis darbas atliekamas centralizuotai iš Vilniuje esančio modernaus Eismo valdymo centro. Tai leidžia geriau ir efektyviau planuoti ir organizuoti geležinkelių transporto eismą. Traukinių eismo tvarkdariai stebi, valdo ir organizuoja traukinių eismą Lietuvoje, užtikrina jį pagal galiojantį traukinių eismo grafiką, seka, kad viskas vyktų pagal planą ir be trukdžių.

„Šią savaitę nutarėme atsisakyti 17 vidinių žurnalų, dalį jų keičia elektroniniai. Taip pat peržiūrimi traukinių formavimo ir stočių darbo organizavimo technologiniai procesai, didinama prekinių traukinio masė. Lietuvos geležinkeliais galime leisti padidinto iki 8300 t svorio prekinius traukinius, kurių ilgis siekia daugiau nei 1500 metrų. Efektyviau atliekamos traukinių apžiūros procedūros. Anksčiau tai buvo daroma kiekvienoje techninėje stotyse ir gerokai lėtino krovinio pristatymą. Šiuo metu traukinių apžiūros vyksta pirmoje ir galinėje traukinio formavimo stotyse – prekiniai traukiniai nestabdomi gali važiuoti iki 400 km. Žinoma, buvo sugriežtinta tokių traukinių technologinė patikra pagrindinėse stotyse.

Pervežimo procesams efektyvinti naudojama operatyvioji krovinių vežimo informacinė sistema OPKIS, kurioje galima matyti iš ko suformuotas sąstatas, kada išvyksta traukinys, mašinistų darbo laiką bei kitą reikalingą su traukiniu susijusią informaciją. Anot V. Juškos plėtojama lokomotyvų darbo valdymo sistema KDRIS, padėsianti geriau planuoti lokomotyvų ir juos aptarnaujančių mašinistų darbus. Ją planuojama baigti diegti kitąmet.

Atsiveria nauji horizontai

AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių ekspedijavimo departamento „LG ekspedicija“ atstovas Julijus Glebovas teigia, kad „Lietuvos geležinkelių“ veiklos geografija ir paslaugų spektras plečiasi. Intermodaliniai terminalai Kaune ir Vilniuje kartu su juose veikiančiomis kontroliuojančiomis institucijomis ir muitinės tarpininkais veikia per integruotas IT sistemas. „Jų darbas suderintas ir informacinės sistemos integruotos. Dar išnaudojame ir distribucijos galimybes – pristatyti krovinį iki gavėjo durų“, – komentavo J. Glebovas.

Atsiranda daugiau drąsos kurti visiškai naujus maršrutus, kurie jau driekiasi iš Turkijos per Lietuvą į Rytus ar Skandinaviją. Taip pat krovininiai traukiniai nuvyksta ir parvyksta iš Lenkijos. Gabenami kroviniai iš Vakarų Europos. Platesnio bendradarbiavimo tikimasi su Kinija, kuri Lietuvą matytų tiltu į Šiaurės ir Vakarų Europą. Operatyvios pasienio ir muitinės procedūros, kertant Europos Sąjungos rytinę sieną galėtų tapti puikiu argumentu.

„Lietuvos geležinkelių“ inf.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad