Statybų sektorius ir vėl susiduria su darbuotojų stygiumi – tą pripažįsta ir ekonomistai, ir verslas. Šalmų nedėvintys, o kartais ir apgirtę darbuotojai statybų aikštelėse vis dar neretas reiškinys. Kai kuriais atvejais darbdaviai į panašias darbininkų nuodėmes ir pasiteisinimus esą „šalmas spaudžia“, „prisirišti lynu nepatogu“ linkę pažiūrėti pro pirštus, mat vieną darbininką kitu pakeisti nėra lengva.
Pernai valstybinė darbo inspekcija gavo 44 pranešimus apie žuvusiuosius darbe ir 127 pranešimus apie įvykius darbe, kurių metu darbuotojai buvo sunkiai sužaloti. Žūčių darbe skaičius liko toks pat kaip ir anksčiau, o sunkių sužalojimų sumažėjo 15 atvejų.
Šie skaičiai, palyginti su ES nelaimingų atsitikimų darbe rodikliais (ypač įvertinant, kad mūsų šalies nelaimingų atsitikimų darbe dažnumo įvertis bent du kartus viršija ES vidurkį), džiaugtis situacija ir nusiraminti bei apsiriboti vykdomos kontrolės, konsultavimo, švietimo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje veiklos apimtimis, anot VDI specialistų, pagrindo nesuteikia. Jei prisimintume, kad pernai žūčių darbe, palyginti su 2014 m., buvo sumažėję daugiau nei trečdaliu, galima kalbėti apie nusistovinčią jų mažėjimo tendenciją. Tą patvirtina ir mirtinų bei sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, tenkantis 100 tūkst. darbuotojų – atitinkamai 3,6 ir 10,4 (praėjusiais metais per tą patį laikotarpį šie koeficientai buvo panašūs).
Pastebėtina, kad pernai sumažėjo nelaimių statybose: mirtinų – beveik 40 proc., sunkių – beveik per pusę. Tačiau daugiau darbuotojų žuvo žemės ūkyje – 4 darbuotojai (2015 m. – 2); miškininkystėje – 3 darbuotojai (2015 m. – 1). Sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius transporto ir sandėliavimo įmonėse išaugo 65 proc. (nuo 17 sunkių sužalojimų 2015 m. iki 28 atvejų pernai).
Vieni nekontroliavo, kiti rizikavo. Kone pusė sunkiai ir mirtinai susižalojusių nukentėjo atlikdami statybos remonto, sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo bei techninių priemonių, mechanizmų, darbo įrenginių remonto, aptarnavimo darbus.
Daugiausia sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko žmogui nukritus iš aukštai, taip pat – žmogui nugriuvus arba iš aukštai nukritus daiktams, kroviniams, jiems nuvirtus, pasislinkus.
Dažniausios nelaimių priežastys, kaip įprasta daug metų: darbdavys netinkamai organizavo darbus, neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ar nekontroliavo, kad darbuotojai laikytųsi jiems privalomų vykdyti reikalavimų. Maždaug trečdalio ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe priežastis – tai, kad patys darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar sąmoningai rizikavo savo sveikata ar gyvybe.
Beveik po 40 proc. ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyko darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje iki 1 metų.
Šių metų pradžia nedžiuginanti – VDI jau yra užregistruoti 4 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe.
