Blog

Lietuviai jaukinasi išmanųjį būstą

Individualių gyvenamųjų namų architektūra ir įrengimas nuolat kinta. Pavyzdžiui, kaimo trobas su stačiamalkėmis krosnimis pakeitė kelių šimtų kvadratinių metrų ploto mūrinės pilys su malkiniais šildymo katilais. Įvertinę šiuo metu statomus namus ir vyraujančias tendencijas, ekspertai teigia, jog ateities lietuvio namas bus nedidelis, minimalistinio dizaino, tačiau išmanus ir funkcionalus.

„Šiuolaikiškas namas – visų pirma architektūra, kurios stilių lemia gyvenvietės kontekstas arba individualus užsakovo pasirinkimas. Jei namo architektūra yra klasikinio stiliaus – aukštos patalpos, erdvios laiptinės, klasikinis puošnus interjeras tinkamas sprendimas. Bet kai moderniame, mažame name bandoma sukurti pseudo klasikinį stilių – tai kičas. Ko gero, taip pasireiškia nerealizuotos neišsilavinusių pirmos kartos verslininkų svajonės. Namų šeimininkėms didelę įtaką daro meksikietiškos prabangos kupini serialai“, – pastebi interjero dizaineris Vytautas Gurevičius.

Visgi specialistai jau daugelį metų stebi tendenciją, kad naujakuriai, jaunos šeimos mieliau statosi mažesnius, minimalistinio stiliaus namus užmiestyje nei pilis, prie kurių buvo priprasta sovietmečiu.

„Interjero tendencijos Lietuvoje neatsilieka nuo tarptautinių madų. Šiuo metu nebemadinga sienas kalti plastikinėmis dailylentėmis ar klijuoti primityviais blizgančiais tapetais, vis dėlto sienų apdaila tapetuojant ar suteikiant jai tam tikras faktūras išlieka madinga. Visgi Lietuvoje vis labiau populiarėja mūsų mentalitetui artimiausias racionalus skandinaviškas stilius“, – teigia interjero dizaineris.

Specialistų teigimu, ateityje pasikeis ne tik namo dydis ar interjeras, bet ir pats namas. Po kelerių metų namuose bus integruojama vis daugiau technologinių naujovių, kurios sukurs aukštesnį komforto lygį jo gyventojams.

„Automatizuotos namų valdymo sistemos pradėtos naudoti pabrangus energijos ištekliams, kuomet visi suprato, kad jie nėra begaliniai, todėl reikia taupyti. Kai automatika padėjo suvaldyti esminius dalykus – šildymą, vėdinimą ir šviesą – atsirado kitų poreikių, labiau susijusių ne tiek su ekonomija, kiek su komfortu ir patogiu visų sistemų valdymu (multimedijos, apsaugos sistemos ir kita)“, – teigia išmaniųjų namų sistemas diegiančios bendrovės „Jung Vilnius“ atstovas Tomas Stemplys.

Specialisto teigimu, išmaniųjų namų sistemų paklausa pastaraisiais metais kasmet auga dešimtimis procentų. Tai lėmė ir vis didesnę tokių sistemų pasiūlą – nuo „pasidaryk pats“ tipo sistemų iki profesionalių aukšto standarto sistemų.

Visgi, eksperto teigimu, sunku prognozuoti, kaip pažengs ir kokiu keliu vystysis išmaniųjų namų technologijos. Pavyzdžiui, visame pasaulyje ekspertai jau kelerius metus kalba apie šaldytuvą, kuris pats užsako trūkstamus produktus. Tačiau visuomet išlieka klausimas, ar tokia inovacija prigis pasaulyje, o ypač Lietuvoje. „Pagrindinis modernaus naujakurio noras, tikėtina, bus kiek įmanoma paprastesnis visų išmanaus namo sistemų valdymas. Padedant davikliams, sistemos turės pačios prisitaikyti prie gyventojo, stebėdamos jo gyvenimo ritmą ir net nuspėdamos šeimos veiksmus ir poreikius. Sistemos valdymas bus labai paprastas – greičiausia tiesiog bendraujant su sistema balsu“, – prognozuoja T. Stemplys.

Jis priduria, kad šioje srityje Lietuva anaiptol nėra atsilikusi. Lietuvoje jau yra ir privačių namų, ir biuro pastatų, kuriuose įdiegtos labai aukšto lygio išmaniojo namo sistemos, o šalyje šiuo metu prieinamos visos technologijos ir yra jas diegti gebančių specialistų.

Balandžio 27–30 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje 23-oje tarptautinėje statybų ir remonto parodoje RESTA bus pristatomi naujausi išmanių namų sprendimai ir technologijos, teikiamos konsultacijos, ketinantiems jas įsidiegti ir naudoti. Dvejojantiems, kaip įrengti individualaus gyvenamojo namo ar buto vidų, patarimus dalys ir interjero dizaineriai bei architektai.

Parodoje dalyvaus daugiau kaip 550 dalyvių iš Lietuvos ir 16 užsienio valstybių: Austrijos, Baltarusijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Ispanijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Turkijos, Ukrainos, Vokietijos. Paroda užims visą LITEXPO teritoriją, o jos bendras ekspozicijos plotas sieks apie 33,5 tūkst. kvadratinių metrų.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.