Lauko terasos – vis aktualesnės. Kokios tendencijos ir kaip įrengti, kad būtų populiari traukos vieta?

2022 kovo 5 d.
lauko terasos prostoria
„Prostoria“ nuotr.

Biurams, verslo centrams ir kitiems visuomeniniams pastatams lauko terasos tampa vis svarbesniu atributu. Juk kai konkurencija dėl darbuotojų – itin arši, galimybė bent kelioms minutėms atitrūkti nuo darbo vietos, įkvėpti gryno oro, tampa papildoma pridėtine verte kiekvienai mieste įsikūrusiai įmonei ar organizacijai.

Kaip įrengti šias atostogų jausmą vidury eilinės darbo dienos dovanojančias ir pastaruoju metu vis labiau vertinamas erdves, pasakoja UAB „Narbutas Lietuva“ dizainerė Lina Leišytė.

Svarbiausia – saulė, funkcionalumas ir saugumas

Terasos sėkmę labiausiai lemia du veiksniai – saulė ir funkcionalumas. Patraukliausios yra saulėtos ar bent tam tikru dienos metu tiesioginių saulės spindulių gaunančios terasos, mat saulė žmogų veikia teigiamai – tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai. Visgi kad ir kur bebūtų terasa, jos patrauklumas ne ką mažiau priklauso ir nuo įrengimo, kuris padaro erdvę funkcionalia.

Tiesa, dizainerė atkreipia dėmesį, jog pirma užduotis įrengiant terasą, ypač jei ji – didesniame aukštyje, yra saugumas, t. y. terasa turi būti aprėminta patikimomis reikiamo aukščio sienelėmis.

Jei terasa įsikūrusi ant stogo ar viršutiniuose pastato aukštuose, baldai turėtų būti sunkesni, kad jų nenešiotų vėjas, arba tvirtinami prie grindų. Ir tik jei terasa yra patikimai apsaugota ar įsikūrusi arti žemės, gali būti pasirenkami lengvesni baldai iš plastiko, kuris labiau nei bet kuri kita medžiaga tinka eksploatavimui lauke.

„Plastikinius lauko baldus paprasta valyti, jie atsparūs vandeniui ir saulės poveikiui, taip pat temperatūrų svyravimams, todėl ilgai išlaiko savo pirminę išvaizdą ir tvirtumą, spalvas. Pavyzdžiui, iš „Narbutas“ baldų tai galėtų būti naujoji kėdžių kolekcija „Polytone“, kurios dalis – „Polytone-O“ – skirta ir laukui. Šios iš plastiko pagamintos kėdės yra ypač lengvos, todėl jas lengva pernešti iš vienos vietos į kitą ar sandėliuoti per žiemą, tiesiog sudėjus, sunėrus vieną ant kitos terasoje ar tam skirtoje patalpoje“, – pasakojo L. Leišytė. 

Ji atkreipė dėmesį, jog jei anksčiau miesto lauko terasose dominavo mediniai, paplūdimį ar sodybą primenantys baldai, tai dabar juntamas stilingesnių, subtilesnių spalvų ir formų baldų poreikis, nors nepamirštamas ir praktiškumas.  

Šalia pačių įvairiausių plastikų, kurių daugėja ir dėl populiarėjančio antrinio perdirbimo, lauko baldams naudojami impregnuotas medis bei tekstilė, kai reikia daugiau tvirtumo – specialiai apdorotas metalas.

Lauko terasa – ne tik poilsiui, bet ir darbui

Šiuolaikinė po atviru ar pusiau atviru dangumi įsikūrusi biuro terasa gali būti pačios įvairiausios paskirties – nuo teikiančios galimybę tiesiog vidury darbo dienos pasidaryti pertraukėlę iki erdvės bendriems darbuotojų pietums ar komandos šventėms. O gal terasa gali būti pritaikyta jogai ar kitam sportui?

„Pavyzdžiui, e. svetainių kūrėjams „Wix“ ant stogo terasos Vilniuje įrengėme laukui pritaikytą nestandartinės gamybos baro baldą, – pasakojo L. Leišytė. – Savo klientams siūlome nuo dizaino koncepcijos iki jos įgyvendinimo – tiek apstatydami erdves baldais iš esamų kolekcijų, tiek ir pasiūlydami individualius baldų ar įrengimo sprendimus“.

Tarp populiariausių terasų baldų: kėdės, suolai ar lauko gultai, įvairūs staleliai, lentynos. Kietų paviršių baldus galima pagerinti papildomais tekstiliniais paminkštinimais, tačiau daugiausia komforto teikia laukui skirti minkštieji baldai – sofos, foteliai, pufai ar sėdmaišiai, kurie yra atsparūs vandeniui, drėgmei.

Jei terasoje bus gaminamas maistas ar pietaujama, joje turės atsirasti patogūs stalai, kėdės ar baro stalai. „Visgi bene patraukliausias lauko „baldas“, jei tik aplinkybės leidžia, yra grilis. Sakyčiau, maistas į terasą žmones traukia taip pat, kaip ir saulės spinduliai – teikia malonių pojūčių, yra apipintas bendravimo, jau nekalbant apie ugnies magiją“, – šypsojosi „Narbutas Lietuva“ dizainerė.

Nauja tendencija – terasos virsta ne tik poilsiui ar valgymui, bet ir darbui gryname ore skirtomis erdvėmis. O ypač – dabar, kai darbo vieta gali būti bet kur. Terasoje gali būti įrengiamos susitikimams su klientais skirtos zonos arba ji gali būti pritaikyta individualiam darbui, todėl aktualūs tampa elektros lizdų bei interneto prieigos klausimai. Ir gal tuomet darbostogos galėtų būti ne Tailande, o, pavyzdžiui, kažkur ant stogo miesto vidury? Terasoje galima organizuoti mokymus ar konferencijas. „Išties, funkcionali ir tinkamai naudojama terasa gali tapti neatsiejama įmonės kultūros dalimi“, – įsitikinusi L. Leišytė.

Pageidaujama tik draugiška gamta

Lauko terasoje turi derėti du vienas kitam lyg ir prieštaraujantys dalykai – ji turi būti gamtos oazė miesto džiunglėse, tačiau tuo pat metu ir saugoti nuo aplinkos poveikio: kaitrios saulės ar smarkaus vėjo, šalčio, lietaus ar kitų kritulių. Todėl įrengiant terasą svarbu ne tik apsauginės sienelės iš terasos kraštų, bet ir didesni ar mažesni skėčiai bei kitos laikinos ar stacionarios pastogės, kurių paskirtis – saugoti nuo lietaus ar karštą vasaros dieną teikti pavėsį. Bent dalinės pastogės terasose ypač praverčia minkštiems lauko baldams laikyti, kurie, nors ir atsparūs vandeniui, visgi nevilios įsitaisyti, jei juose telkšos bala.

Jokia terasa, įsikūrusi ant žemės ar aukštai ant stogo, neįsivaizduojama be augalų. Todėl terasos apstatomos vazonais su gyvais arba dirbtiniais augalais. Jei terasa – kažkur padebesiuose, ties stogo atbraila sustatomų vazonų ir į juos susodintų medžių ar kitų augalų linija gali tapti papildomu saugumo – fiziniu ir psichologiniu – barjeru. Augalai sustiprins ir pirminę terasos funkciją, kuri yra – pabėgti, ištrūkti į gamtą. Karštą vasaros dieną terasose įkurdinti medžiai gali mesti malonų pavėsį, jame gali nutūpti paukščiai.

Kai terasa tampa viešai prieinama

Pastaruoju metu Lietuvoje ir pasaulyje ne tik pavieniai biurai, bet ir ištisi biurų kompleksai ar verslo centrai, įvairūs visuomeniniai pastatai rūpinasi įsirengti terasas – o tiksliau, jas atsikovoti, mat anksčiau terasos dažnai būdavo naudojamos kaip automobilių stovėjimo aikštelės. Dabar jų vietoje kuriasi restoranai, konferencijų ar pramogų erdvės. Ne tik verslas, bet ir patys miestai yra suinteresuoti turėti kuo daugiau viešai prieinamų terasų, kurios virsta papildoma gamtos, rekreacijos oaze.  

„Narbutas Lietuva“ dizainerė pastebi, jog šimtus ar net tūkstančius kvadratinių metrų turinti lauko terasa, priklausanti viešajai bibliotekai ar didžiuliam verslo centrui, turės mažiau privatumo, tačiau joje bus padidėję reikalavimai dizainui, stilingam apželdinimui.

„Įrengiant verslo centrų terasose įsikūrusius restoranus ar poilsiui skirtas viešąsias erdves ieškoma stilingų, iš inovatyvių medžiagų pagamintų baldų, kurie yra net tik funkcionalūs, bet ir geba nustebinti, sužavėti, atitinka naujausias dizaino tendencijas ar net lygiuojasi į meno kūrinius. Pavyzdžiui, būtent tokie, kartais pakartojantys gamtos formas, o kartais – atsigręžiantys į konceptualų modernizmą kuriančią griežtą geometriją, yra belgų gamintojo „Sixinch“ lauko baldai. Padengti itin praktiška specialiai apdorota putplasčio danga, jie yra lengvi ir sykiu visiškai nepretenzingi“, – pasakojo L. Leišytė. Lietuvoje šio gamintojo baldus, kurie savo formomis primena upės nugludintus akmenis, galima rasti „Magnum“ verslo centro terasoje, Kaune.

Prekybos įmonė „Narbutas Lietuva“, atstovaujanti „Narbutas“ prekės ženklui, bendradarbiauja su baldų, eksterjero aksesuarų gamintojais iš viso pasaulio, todėl siūlomas didelis ir lauko baldų asortimentas. Pavyzdžiui, šalia jau minėtųjų „Sixinch“, bendradarbiaujama su lauko baldus siūlančiais italų gamintojais „Pedrali“, „Serralunga“, „Et al.“, „Scab“, taip pat atstovaujama kroatų prekės ženklui „Prostoria“ ir daugeliui kitų.

narbutas
pastatas

Svarbiausios architektūros, interjero ir paveldo naujienos – nepraleiskite!

 

handshake PARTNERIO TURINYS

Komentarai