• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Kūrybinių dirbtuvių „Aukštamiesčio viešosios erdvės“ rezultatai įkvepia realiems darbams

2016 lapkričio 22 d.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

Ar Aukštamiestis turi savo išskirtinę dvasią? Ar galima kalbėti apie skirtingą nuo likusio Naujamiesčio šios rajono dalies tapatybę? Jei taip, kurdami viešųjų erdvių koncepcijas, trys architektų grupės – „Inblum“, „NOARCHITECTS“ ir „Wall“ – turėjo į šį savitumą sureaguoti, pasiūlydami originalių sprendinių. Architektų sprendiniai pristatyti kūrybinėse dirbtuvėse „Aukštamiesčio viešosios erdvės“, kurias organizavo Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ kartu su Menų fabriku „Loftas“ bei Vilniaus miesto savivaldybe.

Gyventojai – kartu nuo pirmo žingsnio

Daug svarbiau tai, kad didžioji rezultatų dalis – pačių aukštamiestiečių indėlis. Jie nuo pirmų žingsnių aktyviai dalyvavo dirbtuvėse, dalijosi savo mintimis, lūkesčiais, norais ir idėjomis, prisidėjo prie koncepcijų kūrimo. Dar iki dirbtuvių starto kūrybinių dirbtuvių savanoriai kalbėjosi su daugiau kaip 60 žmonių, kurie papasakojo, ką šiuo metu laisvalaikiu veikia Aukštamiestyje, ko jiems stinga ir ką norėtų veikti.

Nauja ir tai, kad kiekvienoje komandoje darbavosi po kraštovaizdžio specialistę. Prisidedant urbanistui, miesto vyriausiajam architektui Mindaugui Pakalniui, architektų pasiūlytos idėjos turėjo užtikrinti pusiausvyrą tarp žmonių poreikių, gamtos puoselėjimo ir sėkmingos miesto plėtros.

Judėjo kartu su žmonėmis

„Inblum“ kolektyvo (Dmitrij Kudin, Laura Malcaitė, Mindaugas Šutavičius, kraštovaizdžio architektė Emilija Armakauskaitė) darbe vienas pagrindinių akcentų, kuriam padedant, konstruotos viešosios erdvės – siekis išlaikyti esamas judėjimo kryptis. Jie siūlė Amatų g. kvartalo vidaus erdvę paversti universalia erdve renginiams, o kuriama žalioji erdvė turėtų tapti buferiu tarp gyvenamųjų erdvių ir komercijos.

inblum 4

Komandos „Inblum“ idėja.

Anot kūrėjų, čia reikalingos meniškos žaidimų aikštelės. Dar vienas įdomi detalė: architektų ir kraštovaizdžio specialistės sukurti elementai vandenį paverčia palydovu iš vieno kvartalo taško į kitą. Savivaldybės paprašyti architektai suplanavo ir įgyvendinimo etapiškumą: visų pirma siūloma susitvarkyti aplinką (atkurti žaliuosius plotus vietoje išvažinėtųjų, išvalyti pakrūmes) ir grafičiais papuošti vieną iš daugiabučių ugniasienių – kaip būsimų permainų ženklą.

Antrasis etapas būtų formuoti bendruomenes, organizuoti talkas, kad šios kartu tvarkytų ir formuotų viešąsias erdves.

D. Čiupailaitės dėmesį patraukė apmąstyta takų analizė, architektų noras judėti kartu su žmonėmis bei įprasminti susikirtimo taškus. Taip pat gerai, jos manymu, kad kiekvienai erdvei ieškoma skirtingų charakterių – tokiu būdu užkoduojama pagrindinė kiekvienos erdvės paskirtis. Ekspertė pagyrė architektų siekį identifikuoti, kas yra Aukštamiesčio centras bei daug dėmesio skirti bendrai kartų veiklai.

Jai pritarė ir sekmadienį kraštovaizdžio klausimus ekspertavusi Vilniaus miesto savivaldybėje l. e. p. Želdynų poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė. „Puiki analizė, pagrįsta užduotis, mes turime nusileisti ant žemės“, – sakė ji. Taip pat G. Čeponytė pasidžiaugė, kad dalyviai atsižvelgė į kraštovaizdžio specialistų pastabas: kraštovaizdžio pagrindiniams sprendiniams įtaką darė esami, gyventojų išmindžioti takai.

M. Pakalniui originali ir tinkama pasirodė idėja dabartinę aktyvios veiklos zoną – buvusio stadiono vietoje, į kurią atgręžti daugiabučių langai, perkelti greta dabar esančios Balandinės, mat į šį sporto aikštyną būtų atgręžtos namų ugniasienės. Pritarė jis ir idėjai kiekvienai viešajai erdvei suteikti savitą funkciją, įdomiam lietaus vandens panaudojimui formuojant kraštovaizdį. Anot eksperto, patraukli ir idėja ateities planus „pareklamuoti“ ant sienos.

aukstamiescio vies erdv rezultat 60

Konstruotas erdvių „prisijaukinimo“ algoritmas

Komandos „NOARCHITECTS“ (Markas Grinevičius, Ulė Grinevičiūtė, Diana Markovskaja, kraštovaizdžio architektė Viktorija Mištautaitė) nariai identifikavo, kad dabar visas kvartalų audinys – viešas. Jie uždavinį pradėjo spręsti nuo klausimo, kuri erdvė yra privati, o kuri – viešoji. Kolektyvas taip pat įžvelgė tris pagal aplinką skirtingo charakterio erdves: viena jų – Amatų g., kur architektai siūlė atgaivinti istorinio turgaus funkciją. Žinoma, tai būtų daugiafunkcė erdvė su miesto aikšte, maisto muge, amatų turgumi, fontanu centre ir pan. Ši viešoji erdvė veiktų ir dieną, ir naktį (siūlyta pasodinti švytinčių medžių alėją ir pan.).

Architektai mano, jog tai, kad viename kvartale galima rasti ir sodybinio tipo užstatymą, ir laisvą sovietmečio daugiabučių užstatymą, yra savita ir būtų galima tą įdomybę išlaikyti formuojant kvartalo urbanistiką. Antroji erdvė – poilsio erdvė – Balandinė. Teritorijoje stovėtų šachmatų staliukai, knygynas, laukiama ir kitų gyventojų idėjų. Trečiojoje viešojoje erdvėje – stadione – menininkai mato erdvinę konstrukciją, kuria būtų galima pakilti, nusileisti, atsivertų skirtingos perspektyvos.

Savo ruožtu, bendruomenes būtų galima telkti per privačią erdvę. Čia būtų galima įrengti dviračių saugojimo vietų, daržus, kuriais būtų galima konkuruoti su kitomis kaimynijomis.

noarchitects 3

Komandos „NOARCHITECTS“ idėja.

Atlikę vietos analizę, „NOARCHITECTS“ Aukštamiesčio tapatybę susiejo su bendruomene, kuri ir spręstų, kurios erdvės prioritetinės. Pasak jų, įgyvendinimas turėtų prasidėti nuo mažų dalykų: šachmatų staliukų, savų erdvių ribų žymėjimo, juolab kad gyventojai supranta jų skirtingas funkcijas ir patys jas pildo.

M. Pakalnis pasidžiaugė, kad komanda galvojo ne tik ką, bet ir kaip padaryti. Ir mąstė konceptualiai. Jo manymu, siūlomos funkcijos sudėliotos logiškai ir tikrai galėtų veikti. Sveikintinas ir jų dėmesys kaimynijoms, nes mums dar reikia mokytis rūpintis savo aplinka, atskirti, kas sava, kas privatu. Savitas charakteris kurtas atsižvelgiant į išanalizuotą turinį.

G. Čeponytė pastebėjo, kad kraštovaizdžio sprendiniai paskęsta bendrame siūlyme, bet jis susitvarkys uždavus teisingą kryptį. Komandos dėmesys sulaukė ir D. Čiupailaitės pagyrų: „Gerai, kad architektai ieško dialogo, ieško, kaip įtraukti pačius gyventojus į rūpinimąsi aplinka. Įdomi jų išvada ir dėl sąveikų tarp skirtingų laikotarpių reliktų, noras juos saugoti ir pamažu transformuoti. Dar viena darbo stiprioji pusė – interaktyvus erdvės procesialumo ieškojimas.“

aukstamiescio vies erdv rezultat 20

Trys erdvės – trys charakteriai

Komanda „Wall“ (Monika Zemlickaitė, Giedrė Datenytė, Donatas Laucius, kraštovaizdžio architektė Goda Characiejienė) susikoncentravo į trijų erdvių trijų skirtingų charakterių kūrimą: „Blusų turgaus“, Centrinio parko ir „Paukščių salos“. Jie – bene vienintelė komanda taip detaliai kūrusi Aukštamiesčio viešųjų erdvių koncepciją.

Architektų akimis, Amatų g. kvartalo stiprybė yra Švitrigailos g. kaimynystė, populiarioji šunų aikštelė, net pati Amatų g. su išlikusio bruko fragmentais – puoselėjama vertybė. Blogai, kad urbanistiškai ši erdvė nėra suformuota – tą būtina padaryti. Jų vizijoje centrinė viešosios erdvės ašis – centre esanti bendruomenės pieva su išraiškingu reljefu, kurioje galėtų vykti „Blusų turgus“, lauko kinas, įsteigtos laikinos prekybos vietos, paviljonas bendruomenės naudojimui (pvz., erdvė Aukštamiesčio bienalei). Suprantama, šunų vedžiojimo aikštelė turėtų likti, o palei Amatų gatvę, jų nuomone, reikėtų pastatyti vieno aukšto studiją su ekspozicinėmis erdvėmis. Viešoji erdvė būtų matoma tiek iš šiaurinės, tiek iš pietinės pusių.

Stadionas „Wall“ koncepcijoje transformuojamas į Centrinį parką. Pasak jų, ši erdvė dar nėra visiškai išnaudota, bet reikėtų saugoti vertinguosius želdinius ir senąją aktyvaus poilsio funkciją. Jie siūlo išlaikyti dvi zonas – sporto ir vaikų. Centre būtų įrengtas sporto aikštynas, šiaurinėje dalyje – stadionas, kalva žiemos pramogoms, lauko treniruokliai, centre – amfiteatras, šalio jo vaikų žaidimo aikštelė. Siūloma želdiniais formuoti ekraną garsui slopinti.

aukstamiescio vies erdv rezultat 81

Komandos „Wall“ idėja.

Trečiojoje erdvėje, vadinamoje Balandine, didžiausia vertybė yra pati balandinė, mat ji rodo gyventojų iniciatyvumą. Šalia stovi Moterų krizių centras, bet kol kas jos gyvena kaip izoliatoriuje. Architektai siūlo jautriai integruoti šias teritorijas (Centro ir greta esančio vaikų darželio) į bendrą viešąją erdvę, kurios centras būtų Balandinė. Numatomos veiklos: pasivaikščiojimas, bendruomenių daržas (ang. „healing garden“), kitos ramios, meditacinės veiklos. Tai būtų simbolinė skirtingų kartų draugystės erdvė. Kartu – gamtiškiausia vieta, mat į landšafto formavimą įtraukiamas ir lietaus vanduo, siekiama palaikyti bioįvairovę.

Kolektyvo siūlomi įgyvendinimo etapai: pradėti nuo vieno objekto, sprendinio kiekvienoje šių erdvių, pakanka pasirinkti kurį nors erdvės charakterį formuojanti katalizatorių: „Blusų turgų“, bėgimo taką ar „Paukščių salą“ ir pan.

G. Čeponytė pagyrė komandą už tai, kad šios grupės kraštovaizdžio sprendiniai ryškiausi, akivaizdžiausi, gerai, kad rutuliojamos skirtingos temos ir jų turiniai. Pritarė ji ir minčiai dėl atviros erdvės Amatų g. kvartale: specialistės įsitikinimu, teisingas kelias palikti atviros erdvės turinį kurti patiems gyventojams. Bioįvairovė, daugiamečiai augalai, nereikalaujantys sudėtingos priežiūros – visa tai sėkmingi sprendiniai.

Miesto sociologė pasidžiaugė suteikta proga gyventojams tiesiog mėgautis pasivaikščiojimu. Pritarė D. Čiupailaitė ir planuojamam Amatų g. erdvės matomumui, norui įvairiais scenarijais pritraukti žmones, sukurti naujų erdvių gyventojams ir žiūrovams. Reljefo išraiškingumas taip pat sulaukė pagyrų: jo kitimas sukuria skirtingą jauseną ir galimybę skirtingoms veikloms. Palankiai įvertintas ir projekte užkoduotas taktiliškumas (pastaraisiais metais vis dažniau taikoma edukacinė priemonė), bandymas integruoti Moterų krizių centrą. Pasigesta funkcijų sąsajos tarp skirtingų amžiaus grupių: jei įrengiama vaikų žaidimo aikštelė, ką veiks juos prižiūrintys suaugusieji?

M. Pakalnio manymu, „Wall“ pasiūlė geriausią Amatų kvartalo scenarijų: skirtingos patrauklios veiklos pritrauks žmonių. Gerai, kad kitose erdvėse funkcijų tąsa išlaikoma.

Kūrybinių dirbtuvių metu sugeneruotos mintys gali būti įgyvendintos

Aptardamas dirbtuvių rezultatus, ekspertas M. Pakalnis pabrėžė, kad netrūko gerų darbų. Ši mintis buvo aiškiai išsakyta tiek ekspertų, tiek gyventojų. Aktyvus jų įsitraukimas paliudijo, kad viešųjų erdvių poreikis Aukštamiestyje yra didžiulis, žmonės išsiilgę ne tik vietų aktyviai veiklai ar vaikams žaisti, bet nori ir ramaus poilsio, galimybės pasivaikščioti, mėgaujantis įvairia gamta. Ir toliau Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ dirbs su gyventojais, gryninant svarbiausius dalykus ir gludinant sprendinius.

Šią iniciatyvą – dirbti bendradarbiaujant su vietos gyventojais – gyrė ir į baigiamąjį renginį užsukęs Nyderlandų Karalystės ambasadorius Bertas van der Lingenas, pastebėjęs, kad Nyderlanduose architektai ir urbanistai taip dirba jau ne vieną dešimtmetį. Tai – pats natūraliausias kelias vystyti bet kokią miestų plėtrą demokratinėje šalyje.

aukstamiescio vies erdv rezultat 25

Bertas van der Lingenas

Bene daugiausia optimizmo teikia preliminarus Vilniaus miesto savivaldybės – kūrybinių dirbtuvių partnerės – pažadas įtraukti šias erdves į 30 viešųjų erdvių programą. Tad gyventojai kviečiami reikšti savo pastabas, pasiūlymus socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Aukštamiestis“.

Renginį parėmė Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos ministerija ir bendrovė „Vilbra“.

Aida Štelbienė
Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“

Komentarai

statyba ir architektura
archicad