Top Baneris

Kur gimsta brokas?

2014 vasario 5 d.
Pasidalykite straipsniu

Blogai atlikti darbai gali diskredituoti daugiabučių renovacijos procesą – tokią nuomonę yra pareiškęs ne vienas procese dalyvaujantis ar dalyvavęs žmogus. Aplinkos ministerijos vadovai teigia, kad daug pastangų telkta techninei priežiūrai užtikrinti, o tai turėtų bemaž eliminuoti broką. Kitas argumentas, dėl ko atsiranda galimas brokas – netinkamai parengti projektai.

Pastatų defektologas, Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas Česlovas Ignatavičius tikino girdėjęs nuomonę, kad Lietuvoje net 90% parengiamų projektų yra defektuoti. Todėl yra rimtas pagrindas įvertinti, ar iš tiesų taip yra ir kokių priemonių būtina imtis norint to išvengti.

Analizuojant broko atsiradimą statybose užsienio šalyse, projektavimo stadijoje padarytos klaidos lemia apie 18% defektų, 55% defektų atsiranda statybos metu, apie 11% – eksploatuojant pastatą. Brokui dar įtakos turi medžiagų parinkimas, kiti kompleksiniai sprendimai.

Siloporas_250x250„Nemanau, kad mes labai daug kuo skiriamės nuo lenkų, slovakų, rusų, čekų, kurių klaidos projektuojant lemia tikrai ne didžiausią dalį broko. Nenorėčiau tikėti, kad mūsų projektuotojai viską dirba atžagariai, kad bemaž visi projektai būna su defektais“, – stebėjosi Č. Ignatavičius.

Jo nuomone, reikia pirmiausia išsiaiškinti tipinius projektų defektus ir nuspręsti, kaip juos reikia taisyti ir ateityje nebekartoti. Negalima atmesti, kad broko statybose iš viso neliks. Tačiau taisyklės, normatyvai, dokumentai ir kiti reikalingi teisės aktai kuriami tam, kad visi darbai būtų atliekami tinkamai ir nebūtų broko.

„Pasitaiko ir brokuotų projektų, tačiau tikrai ne tiek daug. Tiesa, dažniausiai ne projektavimo klaidos lemia defektus. Daugiau įtakos turi netinkamas darbų atlikimas, visiškas jų neišmanymas, skubotumas, užsakovų netinkamų pageidavimų vykdymas, nekokybiškų medžiagų parinkimas. Darbų kultūros mums dar labai trūksta“, – apgailestavo Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas.

Č. Ignatavičius ne sykį yra kartojęs frazę, kad neturint vairuotojo pažymėjimo vairuoti automobilį draudžiama. Tas pats turėtų būti taikoma ir statybose: jeigu žmogus nėra mokęsis amato, neturi atestato, jam neturėtų būti leidžiama atlikti darbus. Juk atsakomybė statybose didelė, atsilupusi nuo sienos šiltinimo medžiaga su visu tinku gali nukristi žmonėms ant galvų. Kas tokiu atveju prisiimtų atsakomybę?

Diskusijų, kad reikia spręsti defektų atsiradimo priežasčių klausimą, jau vyksta. Tačiau ne taip efektyviai, kaip galėtų. Č. Ignatavičius norėtų inicijuoti įvairių atsakingų grandžių pasitarimus ir aiškintis, ko trūksta, kad defektų nepasitaikytų.

„Reikia aktyvinti komunikaciją, jos trūksta. Aplinkos ministerijos, Lietuvos statybininkų asociacijos atstovams, už renovacijos procesą atsakingiems žmonėms reikia priimti bendrus sprendimus, ką ir kaip daryti. Reikia sutarti, kaip turi būti atliekamas projektavimas, statybos darbai, kad broko liktų kuo mažiau“, – kalbėjo Č. Ignatavičius.

Jis pabrėžė, kad būtina stiprinti ne techninę darbų priežiūrą, bet specialistų rengimą. Mat žmonės dažnai broko padaro vien dėl to, kad nemoka teisingai dirbti.Jeigu mokėtų – tikėtina, kad broko nedarytų ir šis klausimas neberūpėtų.

Defektai pastatuose pasiskirsto maždaug taip:
• išorinėse sienose – 25–35%;
• stoguose, terasose, balkonuose – 11–33%;
• žemėje įgilintose konstrukcijose – 15–17%.

Daugiau kaip 90% defektų pasitaiko atitvarų konstrukcijose, laikomosiose konstrukcijose – mažiau kaip 10%. Daugiau nei 50% defektų atsiradimo priežastis lemia drėgmė.


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video