• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Kultūrai žadamos esminės permainos

2017 sausio 20 d.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. wikipedia.org nuotr.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. wikipedia.org nuotr.

Naujoji Kultūros ministerijos vadovybė žada esmines permainas kultūros politikoje primindama, kad jos  svarba visuomenei – neabejotina, bet per nepriklausomybės metus Lietuvos kultūros politika netapo lygiaverte kitoms valstybės politikos sritims. Šią aplinkybę rodo pažangos kultūros srityje tempas, lyginant su kitomis sritimis, bei lėšos, skiriamos kultūrai iš valstybės biudžeto ir ES paramos.

„Per 26 metus nė viena kultūros paslaugų infrastruktūros sritis nebuvo iš esmės atnaujinta ir modernizuota, tik trečdaliu įvykdytos bibliotekų, muziejų ir kultūros centrų modernizavimo programos, o iš ES finansinės paramos 2014–2020 m. numatyta tik ketvirtadalis lėšų, reikalingų kultūros paslaugų infrastruktūrai atnaujinti, nors ankstesniais ES finansiniais laikotarpiais jau modernizuota dauguma švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės paskirties ir kitų institucijų pastatų.

Nei 2004–2006 metų, nei 2007–2013 metų ES paramos laikotarpiais nebuvo pastatytas nė vienas naujas teatras, tarptautinius standartus atitinkanti koncertų salė, tebuvo įkurtos tik kelios erdvės menininkų rezidencijoms regionuose ir miestuose. Šiuo metu kultūros valdymo srityje vyrauja įsakmus tonas, o regionuose – didžiulė kultūrinė atskirtis.

Kultūros ministerijos pozicija – pakeisti šią ydingą tradiciją ir grąžinti kultūrą į viešojo gyvenimo centrą kaip visuomenę vienijantį, pasididžiavimą savo tautiečiais, kraštu bei valstybe skatinantį veiksnį.

Vyriausybė 2016–2020 m. kadencijos laikotarpiu įsipareigoja ne formaliai, o realiai vykdyti Lietuvos valstybės kultūros politikos atnaujinimo programą. Kultūros ministerija sieks iš esmės įgyvendinti iš kultūros bendruomenės kilusias, Respublikos Prezidento iniciatyva kultūros ekspertų suformuluotas ir Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d. patvirtintas Lietuvos kultūros politikos kaitos gaires. Šiame strateginiame dokumente išdėstyti svarbiausi kultūros politikos kokybinės pažangos siekiai ir įvardyti dešimčiai kultūros politikos kaitos gairių įvykdyti reikalingi darbai, kuriuos atlikus kultūra užims deramą vietą kaip valstybės išlikimo garantas, užtikrinantis mūsų nacionalinės tapatybės saugumą ir visavertį buvimą globaliame pasaulyje. Vienas svarbiausių laukiančių darbų – Kultūros politikos pagrindų įstatymas, kuris įtvirtins kultūros strateginį vaidmenį valstybės gyvenime ir aiškiai įvardins valstybės įsipareigojimus kultūrai ir menui.

Performuojant kultūros valdymą į dinamišką, kūrybišką ir kūrybiškumą skatinantį profesionalų srities administravimą, Kultūros ministerija pradeda nuo savęs – peržiūrima ministerijos struktūra ir funkcijos tam, kad kultūros politikos formavimo funkcijos būtų atliekamos kokybiškai, dinamiškai, operatyviai, atsisakant perteklinės biurokratijos ir nereikalingos dokumentacijos.

Siekiant užtikrinti efektyvią ir sistemišką kultūros procesų stebėseną, Lietuvos kultūros taryboje bus įkurtas kultūros raidos analizės ir tendencijų prognozės centras. Kultūros politikos analizei derinti su kokybišku kultūros informacijos ir komunikacijos užtikrinimu Kultūros ministerijoje bus įsteigtas nacionalinis Lietuvos kultūros ir meno informacijos centras. Jo tikslu taps kultūros ir kūrybos sektoriaus strateginių iniciatyvų, valstybės, regionų projektų, paveldo aktualinimo ir aukšto lygio kultūros bei meno projektų ir Lietuvos bei Lietuvos dalimi save laikančių išeivijos menininkų, jaunųjų meno kūrėjų ir talentų laimėjimų pristatymas bendroje kultūros informacijos kaupimo ir skaidos sistemoje.

Būtina iš esmės keisti ir padėtį kultūros infrastruktūros srityje – visuose šalies regionuose užtikrinti galimybes visaverčiam dalyvavimui kultūrinėje veikloje, mažinant kultūrinę atskirtį, kurią jau ilgus metus visuomenė patiria dėl nekokybiškos kultūros paslaugų infrastruktūros. Pasinaudojant ES fondų, biudžeto ir kitų inovatyvių finansavimo šaltinių teikiamomis galimybėmis ir įvertinus poreikį, bus renovuota kultūros paslaugų infrastruktūra.

Gerinant sąlygas kultūros prieinamumui Kultūros ministerija sieks mažinti kultūrinę atskirtį tarp didžiųjų miestų ir periferijos. Šiandien matome, kad būtinos esminės pertvarkos planuojant ir skiriant asignavimus kultūros sričiai. Turi būti vykdomas valstybės prisiimtas įsipareigojimas finansuoti jos įkurtas biudžetines įstaigas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme. Būtina padidinti regionų kultūros ir kultūros regionuose finansavimą, stiprinti paramą kultūrai ir kultūros mecenavimo tradicijas, sudaryti tinkamas sąlygas kurti ir užtikrinti meno kūrėjų ir profesionalių kūrybinių darbuotojų socialinę apsaugą.

Šalinant administracines kliūtis Lietuvos kultūros ir meno sektoriaus atstovams būtina peržiūrėti viešųjų pirkimų teisinę bazę, supaprastinti viešuosius pirkimus kultūros srityje, skiriant daugiau dėmesio kultūros ir meno nulemtiems poreikiams.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos valstybė iki šiol itin fragmentiškai ir nekoordinuotai buvo pristatoma užsienyje, būtini realūs veiksmai koordinuotai Lietuvos kultūros sklaidai užsienyje didinti.

Būtina tobulinti visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus kultūros politikoje ir taip stiprinti pasitikėjimą ekspertinio kultūros projektų vertinimo sistema. Kultūros politikos demokratizavimas yra reikalingas, siekiant platesnio visuomenės įsitraukimo tiek į kultūrinį gyvenimą, tiek ir į kultūros politikos formavimą.

Vadovaujantis Mokslo tarybos pavyzdžiu, turime suteikti daugiau galimybių Lietuvos kultūros tarybai, kuomet sprendžiama dėl finansuojamų programų struktūros, finansavimo apimties, ekspertų atrankos. Stiprinant savireguliaciją kultūros srityje, būtinas ir Kultūros tarybos regioninės plėtros modelis, kurio pagrindu būtų skatinama efektyvios finansinės ir administracinės paramos bei socialinės infrastruktūros kultūros sklaidos iniciatyvų plėtrai konkrečiame regione sistemos sukūrimas.

Didinant kultūros prieinamumą, reikia stiprinti neįgaliųjų ir kitų socialiai pažeidžiamų grupių įsitraukimą į kultūrinį gyvenimą, visų amžiaus grupių ir tautybių kūrybinę veiklą bei kultūrinių kompetencijų ugdymą visuose Lietuvos regionuose ir visose savivaldybėse. Būtini ir koordinuoti veiksmai stiprinant visuomenės informacinį raštingumą ir kritinį mąstymą, skatinant žiniasklaidos atsakomybę nacionaliniu ir regioniniu lygiu, užtikrinant visuomenės saugumą ir sąmoningumą.

Valstybės jubiliejai ir Lietuvos svarbiausių istorinių įvykių datos, Europos kultūros sostinės 2022 renginiai turi tapti visuomenę plačiai įtraukiančiomis valstybinėmis programomis.

Turime nepamiršti ir išnaudoti visas kultūros ir meno galimybes ryšiams su išeivija, pasaulio lietuviais, stiprinti jų dalyvavimą šalies ir globalios Lietuvos kultūriniame gyvenime.

Kultūros ministerija, kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, taip pat šioje srityje didelį įdirbį turinčiais socialiniais ir ekonominiais partneriais, sieks parengti ir, pasitelkę ES finansinę paramą, įgyvendinti tarpinstitucinę „Ugdymo kultūra ir menu“ programą. Panašiais principais remiantis bus plečiami horizontalūs ryšiai ir su kitomis valstybinio administravimo sritimis“, – rašoma Kultūros ministerijos pranešime.

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad