Brežnevo vila, aukštų sovietmečio nomenklatūros pareigūnų poilsio oazė – tokiais ir panašiais epitetais dar palyginti neseniai buvo apibūdinamas Palangoje esantis viešbutis „Auska“. Tačiau sovietinių laikų nostalgija žavi tikrai nedidelę dalį poilsiautojų, todėl ir viešbučiui kaip šviežio oro reikėjo permainų. Jų įnešė naujieji komplekso šeimininkai – investicinė bendrovė „Ambra investicijos“.
Legendų apstu
„Ambra investicijos“ pajūrio viešbutį „Auska“ pradėjo valdyti prieš dvejus metus laimėjusi skelbtą konkursą objektui išsinuomoti. Paklaustas, kokį pirmą įspūdį paliko apsilankymas poilsio komplekse, kompanijos „Ambra investicijos“ generalinis direktorius Gintaras Pociūnas pripažino: dvejopą.
Jis prisiminė, kad reprezentacinės ir viešbučio svečiams skirtos erdvės buvo gana gerai prižiūrėtos, tačiau visos kitos – apleistos ir reprezentuojančios nebent sustojusį laiką. Inžinerinė infrastruktūra buvo beviltiškai pasenusi, kadaise novatoriški sprendiniai virtę archajiškais, tiesiog keistais ir nesuprantamais.
„1973 metais parengtos projektinės dokumentacijos nebuvo kone visai. Užtat legendų, kaip čia ilsėjosi buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos vadovas Erichas Honeckeris, kuriam iš jo šalies specialiu lėktuvu būdavo pristatoma naujausia spauda ir maistas – sklandė kiek tik nori. Išlikę pasakojimų ir apie anapilin iškeliavusį prezidentą Algirdą Brazauską, labai mylėjusį „Auską“, ir apie kitus mūsų valstybės vadovus, kurie irgi puikiausiai leido ten laiką ir dirbdami, ir poilsiaudami“, – pasakojo G. Pociūnas.
Ilgainiui naujieji viešbučio savininkai nusprendė, kad Grūto parko filialo tikrai nekurs. Vis dėlto atsižvelgė į tai, kad išskirtinio objekto specifika yra vertybė. Nenorėta dar vieno kosmopolitiško beveidžio penkių žvaigždučių kategorijos viešbučio, kuris tik iš pažiūros būtų išskirtinis, o iš tikrųjų – toks pat vienodas ir anonimiškas kaip kiti.
„Šio viešbučio detalės kai kam kelia šypseną, bet jos turi veidą ir istoriją, o tai šiais laikais – vertybė. Ar bent jau įdomi detalė, jeigu nesi sentimentalus ar smalsus“, – kalbėjo architekto išsilavinimą ir praktikos turintis G. Pociūnas.
Pradėjo nuo infrastruktūros
Pirmieji darbai, kurių ėmėsi naujieji viešbučio šeimininkai – žūtbūt reikėjo atnaujinti inžinerinę infrastruktūrą, užtikrinančią šiuolaikinius standartus garantuojantį objekto eksploatavimą. Pavyzdžiui, tokios „smulkmenos“ kaip priešgaisrinė signalizacija objekte iš viso nebuvo.Apie internetą specialiai armatūra ekranuotuose kambariuose (kad nebūtų galima pasiklausyti) nebuvo ir kalbos. Architekto ir projekto vadovo Sauliaus Mikšto komandai buvo iškeltas uždavinys parengti keliais etapais galimus atlikti renovavimo darbus.Pirmiausia turėjo būti padidintas kambarių skaičius, nes iki šiol buvę dešimt neužtikrino rentabilumo.
Kol buvo neaiški Palangos savivaldybės pozicija, nežinomos projektavimo sąlygos, projektiniai siūlymai buvo vertinami daugiau kaip galimybių studija. Tiesa, jie atskleidė daug galimų variantų – ir nuosaikesnių, ir radikalių. Žinoma, stipriai keitėsi užsakovų bei projektuotojų požiūris į objektą. Ir vienos pozicijos iki šiol nėra.
Daugiau skaitykite žurnale…
