Blog

Kokie pokyčiai reikalingi statybos darbų viešuosiuose pirkimuose?

Dalius Gedvilas.

Valstybei skelbiant apie statybos ir infrastruktūros viešųjų pirkimų apimčių didinimą, siekiant skatinti ekonomiką COVID-19 pandemijos laikotarpiu, Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) siūlo peržiūrėti ir koreguoti viešųjų pirkimų procedūras.

Statybos sektorius yra viena svarbiausių šalies ūkio sričių, o statybos darbų viešiesiems pirkimams Lietuvoje kasmet vidutiniškai skiriama apie 2 mlrd. Eur. Tačiau šiandien viešuosiuose pirkimuose taikomas mažiausios kainos kriterijus ir nekokybiškai parengtos pirkimų sąlygos verčia sunerimti ne tik statybos rangovus, bet ir pačią valstybę.

Kodėl valstybė tikisi kokybiškų paslaugų už mažiausią kainą?

Pasak LSA prezidento Daliaus Gedvilo, mažiausios kainos kriterijus šiandien yra tapęs pagrindiniu rangovų atrankos kriterijumi viešuosiuose pirkimuose.

„Visuomenei suprantama nuostata, kad mokesčių mokėtojų pinigai tūrėtų būti naudojami prasmingai ir atsakingai. Tačiau valstybės siekis gauti momentinę naudą viešųjų pirkimų metu, tikrai nėra pats geriausias pasirinkimas, vertinant ekonominį efektą visame statinio gyvavimo cikle. Pasirinkus paslaugos teikėją, kuris pirkimų metu pasiūlė mažiausią kainą, rizikuojame labai brangiai sumokėti eksploatuojant statinį. Todėl racionalus valstybės lėšų naudojimo principas savaime nereiškia pareigos pirkti už mažiausią kainą.

Prieš vykdant pirkimus, perkančiosios organizacijos privalo visapusiškai įvertinti, ar statinio statybos skaičiuojamoji kaina atitinka realias rinkos kainas, galiojančias pirkimo vykdymo metu.D. Gedvilas

Už mokesčių mokėtojų ir Europos Sąjungos lėšas turime pirkti ne tai, kas pigiausia, o tai, kas kokybiškiausia ir geriausia. Tačiau šiandien valstybė siekia trumpalaikės naudos: perkančiosios organizacijos, užsakydamos pigiausią produktą, vis dar neįvertina, kokios pasekmės gali laukti netolimoje ateityje. Todėl būtina tobulinti viešųjų pirkimų teisės aktus ir mažiausios kainos kriterijų taikyti kuo rečiau. Prieš vykdant pirkimus, perkančiosios organizacijos privalo visapusiškai įvertinti, ar statinio statybos skaičiuojamoji kaina atitinka realias rinkos kainas, galiojančias pirkimo vykdymo metu“, – sako D. Gedvilas.

LSA prezidento teigimu, statybos darbų viešieji pirkimai dažnai net neįvyksta, kadangi konkursuose neatsiranda nei vieno rangovo, kuris sutiktų atlikti darbus už perkančiosios organizacijos nustatytą realybės neatitinkančią kainą.

„Dalis viešųjų pirkimų įvykdomi tik iš 4–5 karto, nes perkančiosios organizacijos nesulaukia rangos bendrovių pasiūlymų arba atmeta visus jų pateiktus pasiūlymus dėl per didelių kainų, todėl konkurso laimėtojo paieška užtrunka kelis kartus ilgiau nei planuota. Tai reiškia, kad vėluoja ir brangsta projektų įgyvendinimas, eikvojamos tiek rangovų, tiek perkančiųjų organizacijų lėšos. Pavyzdžiui, vien praėjusiais metais Lietuvoje turėjome beveik šimtą užšaldytų statybos projektų, kurių bendra vertė siekė mažiausiai 0,5 mlrd. Eur“, – sako D. Gedvilas.

Anot LSA prezidento, kita problema – mažiausią kainą konkurse pasiūlęs rangovas dažniausiai neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, negeba įvykdyti pirkimo sutarties sąlygų ir tuomet projekto įgyvendinimas tampa problematišku: projektai yra neužbaigiami arba jų įgyvendinimas stipriai vėluoja, nes rangovas bankrutuoja ir valstybei tenka iš naujo skelbti konkursą.

„Gavusios itin mažos kainos pasiūlymus, perkančiosios organizacijos privalo įsitikinti, ar pasiūlyta kaina yra pagrįsta ir ar už ją tiekėjas sugebės kokybiškai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį: kokybiškai, laiku ir tvariai įgyvendinti projektą. Statybos darbų pirkimas už mažiausią kainą verčia įmones rizikuoti, apsiimant atlikti darbus už neadekvačiai žemą kainą. Nesugebėdamos įvykdyti finansiškai nepagrįstų įsipareigojimų, įmonės bankrutuoja, palikdamos neužbaigtas vykdyti sutartis. Apskritai, statybos darbų pirkimas už mažiausią kainą verčia įmones dirbti „į minusą“ ir vykdyti nuostolingus projektus: kuo labiau sumažinti sąmatas ir taupyti, nemažėjant sąnaudoms ir darbo užmokesčiui. Tai nekuria prielaidų investicijoms ir inovacijoms sektoriuje, neskatina statybų pramonės plėtros, naujų darbo vietų kūrimo ir darbo užmokesčio augimo. Eidama šiuo keliu, valstybė skatina neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą ir „šešėlinę“ ekonomiką, o ne pridėtinės vertės kūrimą“, – teigia D. Gedvilas.

Jis pažymi, jog dėl pandemijos ženkliai sumažėjus privačių ir investicinių užsakymų apimtims, dalis rangovų konkursuose sieks dalyvauti bet kokiomis sąlygomis ir dempinguos kainas, todėl dabar itin svarbu imtis reikalingų veiksmų, siekiant išvengti rizikų, kad sutartyse numatyti įsipareigojimai nebus įvykdyti.

Kada rinksimės kokybę, o ne kiekybę?

Pasak D. Gedvilo, perkančios organizacijos rangovus turėtų rinktis ne tik pagal kainą, bet ir pagal siūlomą kokybę, taip vertinimą šiems kriterijams paskirstant per pusę ir įtraukiant ekonominio naudingumo kriterijų.

LSA siūlo viešuosiuose pirkimuose vertinti konkursuose dalyvaujančių statybos įmonių mokamą darbo užmokesčio vidurkį, taip pat ar įmonė turi kompetetingų darbuotojų atlikti numatytus darbus. Šiandien viešuosiuose pirkimuose susiformavusi praktika, kai pirkimus laimi rangovai, kurie neturi statybos srities darbuotojų, o darbams atlikti persamdo subrangovus.

„Rangovas, įsteigtas tik vienam konkrečiam projektui ir neturintis nuolatinių darbuotojų, konkurse gali pasiūlyti mažesnę kainą nei tas rangovas, kuris turi nuolatinių darbuotojų, investuoja į jų kvalifikacijos kėlimą bei darbų saugą. Nekontroliuojant, ar rangovas pagal darbuotojų kiekį ir kompetencijas bent teoriškai yra pajėgus įvykdyti užsakymą, atsiranda galimybė pirkimuose dalyvauti nesąžiningoms įmonės, taip vadinamiems „feniksams“. Tokios įmonės negali ir net neketina užbaigti darbų, o tik siekia gauti avansą ir nesąžiningai pasipelnyti. Tai iškraipo teisingą konkurenciją ir nekuria jokios pridėtinės vertės valstybei, o tik skatina „šešėlinę“ ekonomiką“, – sako D. Gedvilas.

Jo teigimu, toks pokytis viešųjų pirkimų procese padėtų išvengti ir nekokybiškai atliktų statybos darbų bei teisminių ginčų, susijusių su projektų kokybe, nes rangovas privalėtų įrodyti, jog bendrovė yra pajėgi atlikti siūlomą darbą.

Projektuose, kurių sąmatinė vertė didesnė kaip 1,5 milijono Eur, projektavimas turėtų būti atliekamas naudojant BIMD. Gedvilas

LSA taip pat siūlo parengti standartines projektavimo, rangos ir statybos techninės priežiūros sutarčių sąlygas viešuosiuose pirkimuose.

„Labai dažnai perkančiųjų organizacijų parengtos sutartys numato jų vykdytojams nesąžiningas sąlygas, kurios realiai nėra subalansuotos teisių ir pareigų atžvilgiu. Trūkstant rinkoje užsakymų, įmonės rizikuoja ir apsiima darbus bet kokiomis primestomis sąlygomis. Nesugebėdamos įvykdyti sutarčių sąlygų,  įmonės bankrutuoja, palikdamos neįgyvendintus projektus valstybės valioje. Todėl subalansuota sutartis yra vienas iš sėkmingai įgyvendintų projektų garantų, neleidžia elgtis neatsakingai, o tokia praktika jau yra plačiai taikoma Skandinavijos valstybėse“, – teigia D. Gedvilas.

Pažymėtina, kad vienas iš įrankių, galinčių palengvinti perkamų paslaugų vertinimą pagal ekonominio naudingumo kriterijus, – BIM technologijos ir metodologijos taikymas.

„Projektuose, kurių sąmatinė vertė didesnė kaip 1,5 milijono Eur, projektavimas turėtų būti atliekamas naudojant BIM, o rangovas gebėtų atlikti statybos darbus pagal BIM projektą, gebėtų pildyti BIM modelio informaciją, turėtų atitinkamas BIM kompetencijas turinčius specialistus. BIM sudaro prielaidas didinti projektavimo kokybę, sąmatų išsamumą ir tikslumą, statybos procesų valdymo kokybę, o visa tai kartu didina statybos skaidrumą, sumažina manipuliacijų su sąmatomis, kainomis ir papildomais darbais galimybę. Atsakingą viešųjų darbų įgyvendinimą užtikrintų ir Elektroninio statybos darbų žurnalo privalomas taikymas. Bet pirkimų organizatoriai vis dar bando atsiriboti nuo skaitmeninių technologijų naudojimo ir, kaip rodo praktika, dalis užsakovų šiandien yra įstrigę praėjusiame dešimtmetyje“, – akcentuoja D. Gedvilas.

Valstybinis sektorius turi apsispręsti, ar nori efektyvių viešųjų pirkimų su juose dalyvaujančiomis kokybiškai, skaidriai ir socialiai atsakingai dirbančiomis įmonėmis. Turime siekti bendradarbiavimo tarp verslo ir valdžios institucijų, nes tik tokiu keliu pasieksime teigiamų pokyčių viešųjų pirkimų procesuose ir kursime pridėtinę vertę visai valstybei“, – sako LSA prezidentas.

Įdomiausias naujienas sužinokite pirmieji – „Statyba ir architektūra“ Facebook puslapyje:


Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.