Blog

Kodėl statybų sektorius – korumpuočiausių verslo sričių sąraše?

Sociologiniai tyrimai rodo, kad net 95 proc. mūsų šalies gyventojų galvoja, jog korupcija yra labai plačiai paplitusi bemaž visose srityje. Pastaruoju metu korupcijos klausimas gvildenamas labai dažnai, apie tai diskutuota ir Seime vykusioje konferencijoje „Korupcijos prevencija Lietuvoje. Patirtys, priemonės, iniciatyvos. Ar galime pritaikyti Norvegijos patirtį Lietuvoje?“. Konferenciją surengė Lietuvos pramonininkų konfederacija.

Mūsų šalyje išskiriamos kelios sritys, kuriose korupcijos apraiškos pasireiškia akivaizdžiausiai. Statybos sektorius – vienas jų. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras teigė ne kartą diskutavęs su Lietuvos statybininkų asociacijos vadovais dėl vykdomų procesų skaidrumo.

„Skaidrumo būtų kur kas daugiau, jeigu procesai būtų skaitmenizuoti. Lietuvos statybininkų asociacija turi kelis klausimus, kurių niekaip negali suderinti su valdžia, tarp kurių – ir statybos proceso skaitmenizavimas. Valdžia vengia tą daryti dėl nesuprantamų verslui priežasčių. Tuomet kyla klausimas – kodėl to nenorima?“ – kalbėjo S. Šedbaras.

Sociologiniai tyrimai taip pat parodė, kad lietuviai laikosi nuostatos, jog labiau pateisinamas yra valstybės nei privačių įmonių ar asmenų „apiplėšimas“. Galbūt todėl dažniausiai kyšiai siūlomi valdininkams, galintiems daryti poveikį viešiesiems pirkimams. Tai dažna projektus įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės būdu. Nors tokių projektų Lietuvoje nėra daug įgyvendinta, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka teigė, kad čia pasireiškia nesąžinininga konkurencija, verslo interesų grupės siekia nesąžiningai įtakoti politikų ar valstybės tarnautojų sprendimus dėl projektų įgyvendinimo.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas atkreipė dėmesį, kad net tokioje pažangioje valstybėje kaip Norvegija kyšis yra įprasta praktika. Tiesa, tik aukščiausiuose valdininkų sluoksniuose.

„Norvegijoje pačių didžiųjų kompanijų istorijoje, tokių kaip „Statoil“ ir panašių, nebuvo atvejų, kad valdyba ar vadovai neatsidurtų teisiamųjų suole už korupciją. Reiškinys yra, bet su tuo kovojama viešai kalbant ir rodant. Žinoma, „dovanos“ valdininkams irgi norvegiškos, pavyzdžiui, vilos Pietų Afrikos Respublikoje“, – pasakojo S. Besagirskas.

Norvegijos verslininkai į korupcijos santykius dažnai įsitraukia norėdami dirbti užsienio rinkose, mažiau išsivysčiusiose šalyse. Todėl gvildenamas klausimas, ką daryti verslininkui, kuris nori dalyvauti projektuose, bet iš jo už tai reikalaujama kelių milijonų eurų kyšio? Gal geriau duoti kyšį, kad galėtų uždirbti, duoti darbo žmonėms, sumokėti mokesčių savo valstybei?

„Norvegai gaudo saviškius netgi tuomet, kai jie duoda kyšius užsienio valdininkams. Pas mus kyla klausimas – ar būkime vargšai, bet teisingi, ar leiskime verslui užsienyje veikti savo nuožiūra, duoti darbo mūsų žmonėms, mokėti čia mokesčius į biudžetą. Mūsų šalis turbūt per maža, kad būtume visapusiškai sąžiningi. Manau, kad Romoje būkime romėnais, bet Lietuvoje veikime pagal įstatymus“, – sakė S. Besagirskas.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.