Blog

Ko išmokė renovacija?

Valius Serbenta, renovacija
Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta. G. Bartuškos nuotr.

Renovacijos vedliai, pastaruoju metu sumuodami gautas daugiabučius atnaujinti panorusių gyventojų paraiškas, optimistiškai skelbia – lietuviai vis labiau (pasi)tiki renovacija. Optimizmui įkvepia ir gyventojų noras siekti B ar A++ energinio naudingumo klasės arba keliasdešimties namo gyventojų palaimintas sprendimas prisijaukinti saulės kolektorius ir geoterminį šildymą. BETA direktorius Valius Serbenta – apie renovacijos šiandieną.

Akivaizdu, kad kelerius metus formuotas naujas požiūris į pastatų energinio naudingumo didinimą, įgauna realų pavidalą.Valius SERBENTA

Vasario 1-ąją baigėsi paraiškų daugiabučiams atnaujinti pateikimo terminas. Kiek paraiškų pasiekė Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA)?

BETA iš 56 šalies savivaldybių pasiekė 719 paraiškų. Palyginti su praėjusio kvietimo rezultatais (buvo gautos 577 paraiškos), jų skaičius išaugo penktadaliu.

Daugiausia paraiškų gauta iš Klaipėdos ir Vilniaus miesto savivaldybių, atitinkamai pateikusių po 65 ir 58 paraiškas. Kauno miesto savivaldybė jų pateikė 36, iš Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybių atkeliavo po 23. Paraiškų skaičius, gautas iš penkių didžiųjų šalies miestų, sudaro beveik 30 proc. bendro gautų paraiškų skaičiaus. Šie rezultatai ypač svarbūs vertinant procesus ne tik atskiros savivaldybės, bet ir visos šalies kontekste – penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose senų daugiabučių skaičius sudaro daugiau kaip 60 proc. visų šalies renovuotinų daugiabučių. Tad intensyvus darbas, didinant pastatų energinį naudingumą šiose savivaldybėse, yra itin reikšmingas visam šalies energetikos ūkiui.

Išeinant iš paskutinio kvietimo „rėmų“ ir vertinant daugiabučių renovacijos rezultatus pastarųjų kelerių metų kontekste, progresas ne mažiau akivaizdus. Nuo 2013 m. šalyje atnaujinti 2166 daugiabučiai, arba daugiau kaip 60 tūkst. butų. Šiuo metu atnaujinama dar daugiau kaip 400 daugiabučių.

Vertinant rezultatus atskirose savivaldybėse, matyti, kad daugiausia daugiabučių namų atnaujinta didžiuosiuose šalies miestuose – nuo 2013 m. Vilniuje atnaujinti 179, Kaune – 165, Klaipėdos savivaldybėje – 136 daugiabučiai namai. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad daugiabučių renovacija įsibėgėjusi visoje Lietuvoje – daugiabučių atnaujinimo projektai šiuo metu įgyvendinami didžiojoje dalyje šalies savivaldybių (Pagėgiai – vienintelė savivaldybė, kurioje renovacijos procesai dar neprasidėję).

„Projektų rengimo centro“ nuotr.

Ar išties pastebima tendencija, kad gyventojai jau pasirengę siekti aukštesnės energinio naudingumo klasės?

Apie paskutinio kvietimo rezultatus dar sunku kalbėti, nes BETA tik pradėjo vykdyti gautų paraiškų vertinimą ir atranką. Bet jeigu šnekėtume apie pastarųjų kelerių metų daugiabučių renovacijos procesą, tai tokios tendencijos iš tiesų pastebimos. Beveik 50 proc. pagal ankstesnį kvietimą (šio kvietimo paraiškos buvo teiktos iki 2018 m. vasario mėn.) patekusių daugiabučių po renovacijos planuoja pasiekti A++ ir B energinio naudingumo klases.

Ar galima teigti, kad išties įsibėgėjo kvartalinė renovacija?

Tikrai taip. Vėlgi, konkrečiai galime kalbėti tik apie ankstesnių kvietimų rezultatus, nors, tik pradėjus vertinti dabartinio kvietimo paraiškas, matyti, kad nemaža dalis planuojamų atnaujinti daugiabučių yra įtraukti į savivaldybių kvartalų energinio naudingumo didinimo programas.

Taigi šiame kontekste vertinant praėjusių metų kvietimo rezultatus, net trečdalis daugiabučių atnaujinimo projektų buvo įtraukti į savivaldybių parengtas kvartalų energinio naudingumo didinimo programas. Tokias programas, apimančias vieno, dviejų ir daugiau miesto kvartalų atnaujinimą, šiandien yra pasirengusios 33 šalies savivaldybės.

Akivaizdu, kad kelerius metus formuotas naujas požiūris į pastatų energinio naudingumo didinimą, įgauna realų pavidalą.

Kokiomis kryptimis bus dirbama toliau, didinant pastatų energinį naudingumą?

Viena iš prioritetinių krypčių, didinant pastatų energinį naudingumą, turėtų tapti kompleksinis kvartalų atnaujinimas – vis tik tol, kol bus atnaujinami pavieniai (tiek daugiabučiai, tiek viešieji) pastatai, kol renovacijos programos neapims kvartalų ar pastatų grupių, kol nebus tinkamai parenkamos ir įgyvendinamos kompleksinės energinio naudingumo didinimo priemonės, sunku tikėtis ženklesnio energinio naudingumo atskiros savivaldybės, ir, žinoma, valstybės mastu.

Juolab kad naująja kryptimi žengti jau yra pasirengusios ir šalies savivaldybės – po daugiau kaip penkerius metus trunkančio intensyvaus darbo įgyvendinant naująjį daugiabučių namų atnaujinimo modelį, jų sukaupta patirtis ir įgytos kompetencijos leidžia pereiti prie kompleksinių energinio naudingumo didinimo programų įgyvendinimo, t. y. nuo pavienių pastatų atnaujinimo palaipsniui eiti prie kompleksinių energinio naudingumo didinimo priemonių, atnaujinant šilumos gamybos ir tiekimo sektorių, gatvių apšvietimo tinklus, inžinerinę infrastruktūrą ir kt.

„Projektų rengimo centro“ nuotr.

Kokios tendencijos pastebimos, ar egzistuoja renovacijos mados, renkantis šiltinimo būdą?

Kaip rodo BETA turimi duomenys, gyventojai, dalyvaujantys daugiabučių namų atnaujinimo programoje, vis dažniau renkasi ventiliuojamojo fasado sistemą. Pagrindiniai pasirinkimo motyvai – paprastesnė ir mažesnių finansinių sąnaudų reikalaujanti priežiūra, taip pat galimybė fasadą įrengti žiemą. Tačiau svarbu pažymėti, kad tiek ventiliuojamojo, tiek tinkuojamojo fasado techninės charakteristikos energijos taupymo požiūriu yra gana panašios.

Ar jau yra projektų, kuriuos įgyvendinant įtraukiami atsinaujinantys energijos šaltiniai? Ar jie skatinami renovacijos procese?

Remiantis BETA turimais duomenimis, šalies gyventojai, nusprendę renovuoti savo daugiabutį, vis dažniau renkasi alternatyvios energijos šaltinius. Jei prieš penkerius ar šešerius metus tebuvo įgyvendinti vos keli tokie projektai didžiuosiuose šalies miestuose, tai šiandien ir mažesniųjų savivaldybių gyventojai ryžtasi išbandyti naujoves.

Atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą daugiabučiuose valstybė remia jau nuo 2013 m. ir tas remiamų priemonių sąrašas gana ilgas. Tačiau, kaip rodo ligšiolinė patirtis, didžioji dalis daugiabučių namų gyventojų, nusprendusių investuoti į alternatyvią energiją, dažniausiai renkasi saulės kolektorius šiltam vandeniui pašildyti ir geoterminį šildymą.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 vasaris.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.