Klaipėdos rajonas nestokoja ambicingų planų

2014 gegužės 27 d.

Klaipėdos rajono vizija – subalansuotas kraštas Vakarų Lietuvoje, kuriame ekonominė nauda neužgožia socialinės, aplinkosauginės ir kultūrinės aplinkos. Panašu, ši vizija pamažu tampa realybe. Nors pagal kai kuriuos rodiklius kraštui reikėtų pasitempti, bendra rajono plėtros tendencija teikia gerų vilčių.

Parengė daug galimybių studijų

Klaipėdos rajoną galima priskirti prie tų, kurie nemažą dėmesį skiria planavimo dokumentams ir galimybių studijoms rengti. Savivaldybės mero Vaclovo Dačkausko teigimu, ir planavimo dokumentai, ir konkretūs techniniai projektai būtini, kad plėtra judėtų į priekį, kad būtų galima pasinaudoti finansine Europos Sąjungos (ES) fondų parama.

„Dabar yra pasibaigęs 2007–2013 metų finansavimo laikotarpis, ir visi laukia, kada startuos naujasis. Mes jau turime parengę ir vandentvarkos, ir kelių infrastruktūros gerinimo projektų. Kai tik bus duotas startas, galėsime pajudėti su darbais. Žinoma, reikia laukti centrinės valdžios apsisprendimo ir pritarimo kai kurioms plėtros gairėms – kartais ne viskas nuo mūsų priklauso“, – kalbėjo meras V. Dačkauskas.

Studijos, anot mero, reikalingos ir tam, kad būtų numatytos teisingos kryptys ir kad pinigai nebūtų išmetami į balą. Visai neseniai parengta Klaipėdos rajono smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros skatinimo studija. Bendradarbiaujant su kitomis apskrities savivaldybėmis atsirado ir studija „Vakarų krantas“ transporto sistemai optimizuoti ir plėtoti.

2009 metais parengta vandens telkinių (karjerų) teritorijos pritaikymo rekreacinei veiklai plėtoti galimybių studija. Savivaldybė taip pat yra parengusi Gargždų parko teritorijos sutvarkymo galimybių studiją. Iki 2016 metų planuojama atlikti archeologinius šios teritorijos tyrimus ir parengti techninį plėtros projektą.

Kita galimybių studija – kempingų įrengimo pajūrio ir pamario zonose. Šiemet Klaipėdos rajono savivaldybė formuoja jos įgyvendinimo aspektus. Planuojama parengti ir investicijų pritraukimo strategiją.

Nebenaudojami karjerai – pramogoms

Vienas ambicingiausių Klaipėdos savivaldybės projektų – Gargždų pietinėje pusėje esančią 260 hektarų ploto teritoriją paversti pramogų parku. Šiuo metu čia tyvuliuoja dirbtiniai vandens telkiniai, likę baigus eksploatuoti karjerus.

Šioje teritorijoje norima sujungti pavienius vandens telkinius į vieną, užpelkėjusius – išvalyti, sutvarkyti pakrantes. Taip pat būtų įrengti paplūdimiai su valčių prieplaukomis, liepteliais nardyti. Parke būtų nutiesti dviračių takai ir įrengta visa reikalinga infrastruktūra: apšvietimas, suoliukai ir pan.

Atvykstantieji į poilsio parką galėtų apsistoti kempinge, šalia kurio veiktų maitinimo ir inventoriaus nuomos paslaugų vietos.

Vieną karjero dalių numatoma skirti automobilių ir motociklų kroso trasai įrengti. Dar viena dalis, planuojama, bus skirta parkui, pažintiniam takui. Iš viso karjerų teritorija pagal geografinę padėtį, žemėnaudą ar funkcinį prioritetą būtų suskaidyta į penkias zonas ir 14 pazonių.

„Tai būtų unikalus projektas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, parodantis, kaip efektyviai galima išnaudoti buvusius karjerus. Tikiu, kad mums pavyks tai įgyvendinti, nes tokių poilsio vietų rajone tikrai trūksta. Parkas būtų unikalioje, susisiekimui patogioje vietoje. Ši vietovė ir dabar jau yra labai populiari, ypač vasarą. Vanduo telkiniuose gėlas, tad vyksta žvejybos varžybos“, – pasakojo Klaipėdos rajono meras V. Dačkauskas.

Pagal 2009 metais rengtą galimybių studiją projektą atskirais etapais numatoma įgyvendinti iki 2020-ųjų. Tačiau jau svarstoma, kad darbai gali užtrukti ir ilgiau. Pirminiais skaičiavimais, bendras lėšų poreikis siektų 72,5 mln. litų.

Prioritetas – dviračių takams

Vaizdingas Klaipėdos rajono vietoves gyventojai mielai apžiūrinėja keliaudami dviračiais. Tačiau dažnas jų susiduria su specialiai dviratininkams skirtų takų trūkumu. Todėl ne tik Klaipėdos rajono, bet ir kitos šalia esančios savivaldybės problemą mėgins spręsti bendrai.

Regiono savivaldybių parengtoje „Vakarų kranto“ studijoje prioritetas skiriamas kelių transportui optimizuoti ir jo ekologizacijai užtikrinti, susisiekimo dviračiais sąlygoms gerinti ir naujoms susisiekimo galimybėms sukurti, vidaus vandenų naudojimui susisiekimo ir turizmo reikmėms didinti.

Savivaldybės sutarė, kad dviračių transportui ir su juo susijusiai infrastruktūrai reikia skirti papildomą dėmesį, siekiant, kad būtų sukurtos sąlygos vietos gyventojams kasdien naudotis dviračiu ir padidintas turistinių išteklių pasiekiamumo potencialias. Tam reikalingas nuoseklus dviračių infrastruktūros planavimas, dviračių takų plėtra (ypač nuo pajūrio toliau esančiose teritorijose), dviračių saugojimo ir transportavimo viešuoju transportu sąlygų sudarymas visame regione.

    Komentarai