• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Kinijos ekonomikos augimą temdo problemos statybų sektoriuje

2021 birželio 7 d.
Šanchajus kinija
Šanchajus, Kinija (Pixabay nuotr.)

Pernai Kinijos ekonomika pasistiebė 2,3 proc., o šiemet jai prognozuojamas 7,5 proc. augimas – sparčiausias nuo 2013 metų ir pusantro nuošimčio didesnis, nei Kinijos vyriausybės suplanuotas minimalus 6 proc. augimas. Tačiau tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface“ ekspertai pastebi, kad didžiausios pasaulio ekonomikos statybų ir energetikos sektorius toliau kamuoja apyvartinių lėšų trūkumas, taip pat šiemet prognozuojama daugiau nemokumo atvejų.   

„Tarp didžiausių pasaulio ekonomikų Kinija išliko vienintele, kuri 2020 m. fiksavo augimą. Nors šiuo metu Lietuva iš Kinijos importuoja beveik keturiskart daugiau produkcijos, nei eksportuoja, daugiausia gyventojų turinti valstybė priskiriama prie prioritetinių eksporto rinkų. Todėl ir mūsų šalies verslas akylai stebi, kaip sekasi antrai stambiausiai pasaulio ekonomikai, nuo kurios priklauso ir Lietuvos pramonės bei prekybos sektorių būklė“, – sako Mantvydas Štareika, „Coface Baltics“ vadovas.

Dauguma Kinijos įmonių į priešpandeminį lygį tikisi grįžti greičiau nei per metus

„Coface“ tyrime pastebima, kad įprastai ekonomikos augimo metu atsikaitymo vėlavimų mažėja, tačiau šįkart Kinijoje skirtingos verslo šakos atsigauna netolygiai. Optimistiškai nuteikia faktas, kad palyginti su 2020 m., šiemet mokėjimų vėlavimai sutrumpėjo 11 dienų ir dabar siekia vidutiniškai 75 dienas. Trys iš keturių (73 proc.) tyrime apklaustų įmonių 2021 m. perspektyvas vertina teigiamai, o pernai šis rodiklis tesiekė 44 proc. Dabar  62 proc. įmonių tikisi grįžimo į priešpandeminį pajamų lygį greičiau nei per metus, o beveik ketvirtadalis – per laikotarpį iki dviejų metų.

Kinijos įmonių apklausa parodė, kad situacija pradėjo gerėti dar pernai: 2020 m. tik 57 proc. bendrovių teigė, kad susiduria su mokėjimų vėlavimais, kai 2019 m. tokių buvo 66 proc. Pagerėjimą fiksavo 11 iš 13-os verslo šakų, o daugiausia teigiamų pokyčių užfiksavo medienos, farmacijos, transporto bei IRT sektoriai.

Apyvartinių lėšų trūkumas – statybų ir energetikos sektoriuose

Vis dėlto, statybos ir energetikos sektoriuose fiksuojami itin ilgi, didesni nei 180 dienų, mokėjimo vėlavimai, o įmonių skaičius, kurių skolos siekia jau 10 proc. metinės apyvartos pernai padvigubėjo, palyginti su 2019 m. Du trečdaliai apklaustų įmonių paminėjo, kad neigiamos įtakos jų verslui turėjo klientų patiriami sunkumai ir išaugusios plataus vartojimo prekių kainos, kurioms įtakos turėjo dėl pandemijos suirusios tiekimo grandinės.

„Coface“ tyrime pažymima, kad tarp sektorių, šiuo metu patiriančių didžiausius mokėjimo vėlavimus, išlieka statybos, energetika ir mažmeninė prekyba. Būtent šiose versli šakose prognozuojamas didžiausias nemokumo atvejų augimas.

Pandemija pakeitė ir įmonių naudojimąsi finansinių rizikų valdymo priemonėmis. Pavyzdžiui, pernai kredito draudimu pasinaudojo 27 proc. apklaustų įmonių, kai 2019 m. tokių buvo 17 proc., o verslo partnerių kredito ataskaitas užsakančių bendrovių per metus išaugo nuo 19 proc. iki 31 proc. Kita vertus, nepaisant pandemijos, nuo 40 proc. iki 47 proc. išaugo dalis įmonių, kurios savo rizikoms valdyti nenaudoja jokių kredito valdymo ir apyvartinių lėšų valdymo įrankių.  

Kinijos kapitalo įmonių Lietuvoje – tik kelios dešimtys, tačiau šalis išlieka prioritetine eksporto kryptimi

Kredito biuro „Creditinfo“ duomenimis, mūsų šalyje šiuo metu veikia 28 Lietuvos-Kinijos kapitalo įmonės, kuriose dirba 230 darbuotojų. Pernai jų gautų pajamų suma siekė 23 mln. Eur. „Creditinfo Lietuva” vadovas Aurimas Kačinskas pastebi, kad šiais metais Lietuvos-Kinijos kapitalo įmonių, priklausančių aukštai ir aukščiausiai vėlavimo klasėms sumažėjo nuo 38 proc. iki 27 proc., tačiau nuo 25 iki 27 proc. padaugėjo įmonių, priskiriamų aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms.

VšĮ „Versli Lietuva“ dvišalės prekybos ataskaitose Kinija minima tarp prioritetinių eksporto rinkų kartu su Švedija, Vokietija, Norvegija, Jungtine Karalystė, Ukraina, Prancūzija, JAV, Kinija, Izraeliu ir Japonija. „Versli Lietuva“ šį balandį skelbė, kad lietuviškos kilmės prekėms Kinija pernai buvo 20-a didžiausia eksporto rinka, o eksportuotų prekių suma siekė 244 mln. Eur. Lietuviškos kilmės prekių į Kiniją eksporto struktūroje didžiausią dalį sudarė javai (28 proc., arba 69 mln. Eur), baldai (16 proc., arba 38 mln. Eur), optikos, fotografijos, matavimo, medicinos arba chirurgijos prietaisai  (13 proc., 32 mln. Eur), mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys (8 proc., 20 mln. Eur), įvairūs chemijos produktai (7,2 proc., 18 mln. Eur) ir kt. Bendras Lietuvos prekių eksportas į Kiniją pernai sudarė 316 mln. Eur.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad