Dviejuose Kauno kolegijos fakultetuose šiandien studijuoja daugiau kaip 7 tūkst. studentų. Modernus Kauno kolegijos studijų centras, stikliniu tiltu susiejęs kolegijos fakultetus – tik grandiozinių darbų pradžia. Planuojama, kad Pramonės prospektas, kuriame įsikūrę fakultetai, ateityje virs moderniu studijų miesteliu.
Žymi akademinio miestelio plėtrą
Sovietmečiu prestižinėmis laikytos mokyklos – Kauno maisto pramonės technikumas ir Kauno aukštesnioji technologijos mokykla – jau daugiau nei dešimtmetį yra Kauno kolegijos dalis (šiandien čia įsikūrę Verslo vadybos bei Technologijų ir kraštotvarkos fakultetai). Sujungti abu fakultetus ir sutelkti jų studentus – turėdama tokią idėją aukštoji mokykla kreipėsi į architektą Rytį Vieštautą.
Keturių aukštų Kauno kolegijos studijų centro pastato plotas siekia 4 tūkst. kvadratinių metrų (bendras komplekso plotas – daugiau kaip 27 tūkst. kvadratinių metrų.) Čia įsikūrė biblioteka, skaitykla, studentų atstovybė, viršutiniame aukšte įrengtos auditorijos, skirtos abiejų fakultetų studentams, kompiuterių klasės, taip pat nemažai bendrauti skirtų erdvių. Dalies jų paskirtis – individualaus darbo. Studijų centro statyba kainavo apie 11 mln. litų. Didžioji lėšų dalis – Europos Sąjungos parama.
Anot architekto R. Vieštauto, fakultetų jungties idėja rutuliota bene dešimtmetį, jai realizuoti prireikė penkerių metų. Kolegijos planuose – sutvarkyti aplinką, šiuo metu jau įrengta universali futbolo aikštelė.
Projektuojant studijų centrą remtasi užsienio šalių patirtimi – čia studijos orientuotos į darbą grupėse. „Auditorijoms pasirinkti ne įprasti suolai, bet apvalūs stalai, patogūs dirbti grupėmis. Yra daug interaktyviųjų lentų, galima pateikti atskiras užduotis grupėms“, – pasakojo architektas.
Pasitelkė modernius sprendimus
Ne paslaptis, kad Kauno kolegijos studijų centro biudžetas suformuotas krizės laikotarpiu. Pašnekovas patikino, kad ne suspaustas biudžetas, bet pasaulinės architektūros tendencijos lėmė jo sprendimą vamzdžius ir inžinerines sistemas palikti atviras.
„Atvirų komunikacijų idėja – šiuolaikinė, populiari. Pasaulyje ji palyginti sena, bene ryškiausiai atskleista Pompidou centre Paryžiuje“, – komentavo R. Vieštautas. Jis pripažino, kad atvirų inžinerinių sistemų mintis nesužavėjo statybininkų, tačiau galutinis rezultatas jų nuomonę kardinaliai pakeitė. Beje, studijų centro grindys, kaip ir lubos, kolonos, ilgaamžės – betoninės, pertvaroms panaudoti statybiniai blokeliai, taip pat pasirinktos aliuminio profilio langų sistemos.
Spalvų pastatui suteikė baldai, kuriais rūpinosi pati kolegija. Jie, architekto teigimu, užbaigė interjerą sukurdami gyvą ir demokratišką pastato nuotaiką.
Pagrindinis kriterijus – kokybė
Įmonės „A. Žilinskio ir ko“ rinkodaros vadovas Aurelijus Daškevičius Kauno kolegijos studijų centro projektą vadina iššūkiu. Mat šis studijų centras – vienas pirmųjų objektų, kuriame bendrovės specialistams patikėti bendrieji statybos darbai. „Statydamas objektą, kuriame komunikacijos atviros, o didžioji dalis paviršių – natūralūs, nekokybiškai atliktų darbų niekaip nepaslėpsi. Svarbu viską atlikti kuo geriau, nes nebus galima padaryti papildomų korekcijų, apsiūti sienas gipso kartono plokštėmis, kaip įprasta slepiant darbų broką.
