Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje vykdomi stogo tvarkybos darbai (remontas, restauravimas, konservavimas), jų metu bus atkurtas autentiškas ankstyvojo laikotarpio katedros stogas.
Šie darbai yra dalis projekto, apimančio stogo dangos ir medinių konstrukcijų tvarkybą, palėpės ir bokšto pritaikymą turizmo reikmėms, vidaus sienų, lubų ir dekoruotų paviršių restauravimą. Projekto vadovė ─ atestuota nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė Asta Prikockienė. Pagal jungtinės veiklos sutartį darbus atlieka bendrovės „Mitnija“, „Senamiesčio restauratoriai“ ir „Enero“. Darbus šiame kultūros paveldo objekte savo lėšomis pradėjo vykdyti patys rangovai, vėliau tikimasi gauti ES struktūrinių fondų paramą.
Kauno arkikatedra bazilika yra didžiausia bažnyčia Kaune ir viena iš didžiausių šventovių Lietuvoje. Jos ilgis – 84 metrai, plotis – 34 metrai, aukštis – 28 metrai, o pietvakarių kampe esančio masyvus Renesanso stiliaus bokšto aukštis – 55 metrai.
Kultūros paminklo vertingosios savybės apima Gotiką, Renesansą, Baroką, Klasicizmą, Istorizmą. Ypač vertingi zakristijos pirmojo ir antrojo aukštų krištoliniai skliautai (XV a. pab.). Tai – vėlyvosios gotikos dekoratyvi konstrukcija, kurios išmūrijimas kiekvienam statytojui būdavo aukščiausios meistrystės liudijimas. Juolab kad katedros skliautai yra vieni iš plačiausių skliautų Europoje.
Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika funduota Vytauto Didžiojo XV a. pr. Pagrindinė katedros rekonstrukcija vyko XIX a. Švč. Sakramento koplyčios autorius ─ Florijonas Vyganovskis. XIX a. pab. rekonstrukcijos autoriai ─ architektai Ustinas Golinevičius ir, kaip manoma, architektas Georgas Verneris.
Popiežius Leonas XIII 1895 m. suteikė katedros titulą. 1921 metais Žemaičių vyskupijos įkūrimo 500 metų jubiliejaus proga popiežius Pijus XI katedrai suteikė bazilikos titulą. 1926-aisiais, įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, bazilika tapo arkikatedra su arkivyskupo metropolito sostu.
Šiuo metu be stogo tvarkybos darbų, arkikatedroje bazilikoje vyksta ir Sopulingosios Švč. Mergelės Marijos altoriaus skulptūros, lipdybos ir architektūrinių paviršių konservavimas, restauravimas. Šie darbai vykdomi Kultūros paveldo departamento skirtomis lėšomis.
Atkūrus buvusią stogo dangą ir naujomis čerpėmis uždengus vieną iškiliausių ir gražiausių statinių Lietuvoje, visuomenei bus dar viena galimybė įsitikinti, kad kultūros paveldo objektų tvarkybos darbai, paremti istoriniais, architektūriniais, konstruktyviniais ir polichrominiais tyrimais, užtikrina jų autentiškumą ir galimybę išsaugoti juos ateities kartoms.
