Katilinės mazgas – drabužinėje, katilas – būsto priestate. Tam, kad inžinerinių sistemų montuotojams netektų griebtis tokių saliamoniškų sprendimų, dar projektuojant namą patariama ne tik atsakingai įvertinti optimalų būsto šildymo būdą, bet ir numatyti visus poreikius atitiksiantį katilinės dydį. Specialistai pastebi, kad viena dažniausių klaidų planuojant šią patalpą yra tai, jog jai skiriama per mažai ploto.
Nenaudingas, tačiau svarbus plotas
„Dar neteko susidurti nė su vienu užsakovu, kuris būtų pasakęs, kad jam reikia didelės ir patogios katilinės, – šypsosi interjero dizainerė Eglė Rekašienė. – O kad pagalbinės, sandėliavimo patalpos yra labai svarbios, turbūt pripažintų bet kuris individualiajame name bent kurį laiką pagyvenęs žmogus.“
Anot pašnekovės, pastaruoju metu įsivyravo tendencija statyti mažesnio ploto namus, tačiau gyventi norima taip pat patogiai, laisvai, kaip ir didelėse erdvėse. Tad kuo daugiau kvadratinių metrų gyvenamosioms patalpoms norima skirti vadinamojo nenaudingojo ploto sąskaita.
„Pastaraisiais metais katilines vis labiau spaudžiame, o sutalpinti į jas visko reikia vis daugiau. Tenka susidurti net su tokiais atvejais, kai katilinė name apskritai nebūna numatyta – pavyzdžiui, geoterminio šildymo sistemai garaže paliekama 2 kvadratinių metrų ploto niša. Tačiau vien katilu katilinėje viskas nesibaigia. Kur dar kolektorinės, vandens įvadai, vandens filtrai, boileriai, rekuperacinės sistemos, kurios jau bus privalomos statant ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės namus ir pan. Tad katilinėje apstatomos ir apkabinėjamos faktiškai visos sienos. Ką jau kalbėti apie kombinuotą šildymo sistemą“, – kalbėjo interjero dizainerė E. Rekašienė.
Šalia kietojo kuro katilo – skalbyklė
Pašnekovės teigimu, namų statytojai šalia šilumos siurblių, kitų atsinaujinančių energijos šaltinių sistemų neretai numato ir alternatyvaus šildymo kietuoju kuru arba dujomis galimybę. Nors tokiais atvejais įprastai pasirūpinama tik įvadų įrengimu, projektuojant katilinę būtina numatyti ir reikiamą plotą įrangai. Specialistės skaičiavimu, kombinuotos šildymo sistemos katilinei reikėtų skirti ne mažiau kaip 13–14 kvadratinių metrų ploto.
Itin atidžiai reikėtų įvertinti kartotinius projektus, be to, derėtų atkreipti dėmesį ne tik į katilinei skirtą plotą. Antai E. Rekašienė prisiminė atvejį, kai katilinėje buvo numatyta skalbykla, neįvertinus, kad užsakovai gali pasirinkti šildymą kietuoju kuru.
„Kitame kartotiniame projekte buvo numatyta katilinė su perėjimu į garažą, o joje taip pat buvo suplanuota skalbykla. Projekte koreguojant vidines pertvaras, katilinės patalpa su įėjimu į garažą buvo atskirta nuo skalbyklos, o į šią suplanuotas įėjimas iš gyvenamųjų patalpų“, – komentavo interjero dizainerė.
Neapdairumas kainuoja brangiai
Pašnekovė patarė, kad pasirinkus kartotinį projektą būtų pravartu kreiptis į specialistą, kuris jį dar kartą nuodugniai peržvelgtų.
„Kai dirbama individualiai su architektu, užsakovas gali išsakyti savo norus ir tikėtis profesionalių patarimų. Taip pat neretai tenka susidurti su tuo, kad architektams turbūt labiau rūpi statinio išorė, o žmogaus ergonomika lieka antraeilis dalykas. Todėl jei dar yra tokia galimybė, pagalbinėms – ir sandėliavimo, ir katilinės – patalpoms visada patariu skirti daugiau ploto“, – patirtimi dalijosi interjero dizainerė E. Rekašienė.
Katilinių įrengimu, jų renovacija užsiimančios bendrovės „Euromontažas“ direktorius Algirdas Kazlauskas taip pat pripažino, kad daugelyje projektų šiai patalpai numatytas plotas kertasi su galimybėmis įrengti visas privalomas inžinerines sistemas.
„Yra tekę susidurti ir su tokiais atvejais, kai katilinei skiriama vos 2–3 kvadratiniai metrai ploto. Kartą katilui statyti reikėjo pasirūpinti atskiru priestatu, o visas mazgas buvo surinktas nišoje, kurioje buvo numatyta drabužinė. Name katilinės patalpa buvo tiesiog nenumatyta – iš pradžių žmonės planavo šildytis elektra, o kai pamatė, kad tai – pernelyg brangu, ėmė ieškoti sprendimų, kaip suktis iš padėties“, – prisiminė pašnekovas.
Tarnauja kaip daugiafunkcinė patalpa
Renkantis šildymo sistemą specialistas pataria įvertinti ir turimus finansinius išteklius. „Namui pasistatyti neretai skaičiuojama vienokia, o realiai paaiškėja, kad tai – visai kitokia ir įprastai didesnė suma. Pavyzdžiui, iš pradžių suprojektuojama geoterminė katilinė, kuriai lyg ir nereikia labai didelio ploto, vis dėlto ilgainiui dėl pinigų stygiaus nusprendžiama įsirengti kietojo kuro katilinę, o tokia patalpa turi būti visai kitaip eksploatuojama“, – aiškino A. Kazlauskas.
Pašnekovo teigimu, jei neplanuojamas kombinuotas šildymas, šiuolaikinei katilinei įrengti pakaks ir 6–7 kvadratinių metrų ploto.
„Pasirinkus ekologišką šildymo būdą, katilinė gali tarnauti ir kaip daugiafunkcė patalpa. Ji yra švari, tokioje patalpoje galima statyti skalbyklę, džiovyklę, įrengti stelažus. Ypač toks sprendimas aktualus šiuolaikiniuose namuose, kuriuose nebeprojektuojami garažai. Tokiu atveju, kai katilinė atlieka ir sandėliuko, skalbyklos funkciją, jai būtų galima skirti ir iki 20 kvadratinių metrų ploto“, – komentavo specialistas.
