Valstybės paveldo išsaugojimo ir įamžinimo iniciatyvos Lietuvoje jau seniai tapo neatsiejama žinomo verslininko ir technikos mokslų daktaro Prano Kiznio gyvenimo dalimi. Pasvalio miesto centre iškilusi didžiojo Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto skulptūra – dar viena šio žmogaus dovana kraštiečiams.
Pagarba praeičiai
Iš Pasvalio krašto kilusį vilnietį verslininką visada žavėjo neišsenkami Lietuvos praeities ir kultūrinio paveldo klodai. Galbūt todėl baigtos ne tik ekonomikos, bet ir istorijos studijos.
Deja, sovietmečiu tikroji mūsų tautos istorija buvo negailestingai mindoma, ryškūs Lietuvos valstybingumo ženklai įžūliai slepiami. Tremtis, kalėjimai ir pažeminimai anuomet lydėjo tuos, kurie išdrįso prisiminti ir prabilti apie neišgalvotą valstybės praeitį.
„Pagaliau išmušė ir mūsų valanda. Šiandien esame laisvi susigrąžinti ir kuo geriau pažinti kažkada iš mūsų atimtas ir negailestingai naikintas Lietuvos paveldo ir istorinių lobių skrynias“, – džiaugiasi paminklo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Žygimantui Augustui mecenatas.
Imtis šios iniciatyvos paskatino pagarba paveldui ir istorinei atminčiai bei didelis noras nuvalyti užmaršties dulkes nuo tų, kurie kūrė mūsų valstybę, ja didžiavosi, už ją kovojo ir paliko ateities kartoms.
Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas Augustas – viena iškilių istorinių asmenybių, pasirašiusių 3 istorines sutartis su Livonijos ordinu ir taip išgarsinusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakraščio miestelį.
1557 m. Pasvalyje pasirašytomis sutartimis buvo nutraukti Livonijos ordino ir Lietuvos nesutarimai bei susitelkta kovai prieš kylančią Rusijos grėsmę. Taip Pasvalys buvo įrašytas į Europos istoriją.
Strateginė vieta
Pasvalys sutartims buvo pasirinktas neatsitiktinai. Šis kraštas visais laikais buvo svarbus pasienio punktas. Manyta, kad ir toji vieta sutartims, galėjusioms nulemti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės saugumą nuo išorės priešų, – pati tinkamiausia, strateginė.
Svarbiems istoriniams faktams ir jų įprasminimui Pasvalio krašto garbės pilietis turi ypatingų sentimentų. Atversti būtent šį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos puslapį paskatino ir Prano dar vaikystėje kartu su tėvais patirti išgyvenimai Sibiro tremtyje, ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis.
„Kol esu gyvas, niekada nepamiršiu, kokius sunkumus turėjo įveikti iš Lietuvos ištremti žmonės, kad šiandien visi galėtume kvėpuoti laisve. Manau, kad susitelkimas prieš galimas grėsmes aktualus ir šiandien. Pasvalyje pastatyta Žygimanto Augusto skulptūra – tarsi simboliškas patvirtinimas, kad mūsų tauta nuolat turi būti susitelkusi ir vieninga“, – pabrėžė pašnekovas.
Mintis vijo mintį
Lietuvos ir Lenkijos valdovo kandidatūra buvo išrinkta iš 9-ių Pasvaliui nusipelniusių asmenų.
„Prisipažinsiu: prieš įgyvendinant šį projektą mano galvoje sukosi kelios Lietuvos ir mano gimtojo krašto istorijai svarbios asmenybės, tačiau nugalėjo karalius Žygimantas Augustas, Pasvalį išgarsinęs ir daug jam nusipelnęs“, – paatviravo iniciatorius.
Pirmoji kilusi mintis – pastatyti kubo formos granito kolonas Pasvalio miesto centrinėje Vytauto aikštėje su iš bronzos išlietų 8–10 iškiliausių pasvaliečių bareljefais. Šie būtų buvę apie vieno metro aukščio. Ant kiekvienos kolonos norėta įrengti po kelis bareljefus.
Su istorikais, muziejininkais, architektais šia tema buvo diskutuota ne kartą. Susitikimuose aptarta ne viena mūsų šalį garsinusi asmenybė.
Diskusijose buvo minimos 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kazio Bizausko, visuomenės bei politikos veikėjų Petro ir Jono Vileišių, rašytojo ir muziejininko Bernardo Brazdžionio, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro, Lietuvos arkivyskupo Juozapo Jono Skvirecko ir kitos žymių žmonių pavardės. Tarp jų figūravo ir Žygimanto Augusto vardas.
Tačiau bareljefų idėja subliuško. Palyginti nedideliame Pasvalio centre jiems nepakaktų erdvės, pritrūktų solidumo, skoningumo ir pagarbos.
Pasvalio rajono savivaldybė pinigų iš biudžeto teskyrė paminko pamatams išlieti ir skvero aplinkai sutvarkyti.
Karštos diskusijos
Padėjus tašką pirmajai idėjai, gimė antroji – skvere prie Pasvalio miesto seniūnijos pastatyti paminklą pirmajam Lietuvos kariuomenės karininkui Antanui Juozapavičiui, 1919 m. žuvusiam už šalies nepriklausomybę. Prie apskritojo stalo vyko ilgokai užtrukusios karštos diskusijos, kol galiausiai buvo apsistota ties valdovo Žygimanto Augusto įamžinimu.
„Susibūrimo dalyviai po šio sprendimo sveikino vieni kitus. Pranas tokį apsisprendimą sutiko labai palankiai ir geranoriškai, džiugiai jį vertino“, – prisiminė paminklo Žygimantui Augustui iniciatyvinės grupės vadovas pasvalietis Vladas Vitkauskas.
Pagrindinė idėja buvo patvirtinta, bet diskusijos nenurimo. Jos tęsėsi ir Pasvalyje, ir Vilniuje.
Iš pradžių norėta išlieti tik Žygimanto Augusto biustą, paskui šią istorinę asmenybę nuspręsta pavaizduoti iki juosmens su visomis kunigaikščio valdžios regalijomis.
Iniciatyva buvo įtvirtinta, kai paminklo sukūrimo darbai buvo aptarti su kviestinio konkurso metu pasirinktais skulptoriais, Pasvalio valdžia ir įkurta iniciatyvine grupe. Sutarta, kad paminklas Žygimantui Augustui bus pastatytas iki Pasvalio miesto gimtadienio – 2018 m. gruodžio 6-osios.
Konkurso sąlygas skulptoriams parengė ilgametis Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Leonardas Vaitys.
Pasvalio krašto muziejuje labiausiai patikusio paminklo eskizą išrinko patys pasvaliečiai. Ir nuo praėjusios vasaros pradėta rūpintis paminklo statybomis.
Granitas ir bronza
Šiandien Pasvalio centre jau stovinti kunigaikščio Žygimanto Augusto skulptūra buvo išlieta Ukrainos sostinėje Kijeve, modernioje privačioje liejykloje.
Iš pradžių pagamintas ir į Pasvalį atvežtas 2 m aukščio iš granito iškaltas postamentas, vėliau atgabenta ir bronzinė 1,5 m aukščio Žygimanto Augusto statula, kurioje valdovas pavaizduotas iki liemens.
Atidarymo dieną daugiau kaip 7 t sveriantį granito postamentą skulptoriai montavo nuo ankstyvo ryto. Menininkai tvirtino atidžiai išstudijavę XVI–XVII a. piešinius ir paveikslus, kad skulptūroje galėtų įamžinti būdingiausius valdovo veido bruožus.
XII–XVII a. gyvavusi kaip feodalinė, o XV a. buvusi kaip didžiausia Europoje valstybė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė apėmė didžiąją Ukrainos dalį nuo XIV a. antrosios pusės iki 1569 metų. Tad nieko nuostabaus, kad sukurti paminklą buvo patikėta žinomiems Ukrainos skulptoriams – Borisui Krylovui ir Olesiui Sydorukui. Drauge su skulptoriumi Artūru Sakalausku jie kūrė ir Kaune pastatytą „Laisvės kario“ statulą, kurios idėją taip pat realizavo Vyčio paramos fondas.
„Mano žiniomis, ukrainiečiai skulptoriai puikiai išmano Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, jiems labai svarbus Lietuvos ir Ukrainos ryšys, todėl mielai ėmėsi gana sudėtingo projekto“, – teigė geradaris, paaukojęs per 90 proc. paminklui skirtų lėšų.
Projektas buvo įgyvendinamas bendradarbiaujant su fondu „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“. Žinomas šalies menininkas Rimantas Dichavičius paminklo tekstui išrinko gražų šriftą. Kuriant postamentą daug prisidėjo ir Vyčio paramos fondas, vadovaujamas Lietuvos karinio veikėjo, brigados generolo, imtynininko Česlovo Jezersko ir žurnalisto bei kolekcininko Viliaus Kavaliausko.
„Vilnius – tai dar ne visa Lietuva. Ir valstybės šimtmetis turi būti visur, visoje valstybėje. Džiaugiamės, kad tokie mūsų istorijos įamžinimo perlai iškilo ir regionuose“, – pasidžiaugė V. Kavaliauskas.
Anot žurnalisto, Ukrainos skulptoriai savo darbą atliko labai profesionaliai, tardamiesi su istorikais ir išnagrinėję bent 40 pateiktų iliustracijų. Lietuvos ir Lenkijos karaliaus bruožus meistrai atkartojo pagal XVI a. Luko Kranacho jaunesniojo tapytą Žygimanto Augusto portretą.
Pasvalio rajono savivaldybė pinigų iš biudžeto teskyrė paminklo pamatams išlieti ir skvero aplinkai sutvarkyti. Aukojo ir kiti geros valios žmonės, kiek kas išgalėjo. Ant statinio fundamento puikuojasi užrašas: „Iniciatorius ir rėmėjas dr. Pranas Kiznis“.
„Kitaip ir būti negalėjo. Juk Pranas yra ne tik skulptūros mecenatas, bet ir šios bei kitų idėjų, kad Pasvalys būtų kuo daugiau ir prasmingiau įrašytas į Lietuvos istoriją, autorius ir įkvėpėjas“, – paaiškino kalbinti pasvaliečiai.
Leido statyti karčemas
1520 m. gimęs Žygimantas Augustas buvo Žygimanto Senojo sūnus. Lenkijos karaliumi jis tapo 28-erių, prieš tai jau 4 metus valdęs Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Šios istorinės asmenybės valdymo laikai tęsėsi iki pat jo mirties – 1572 metų.
Žygimanto Augusto valdymo metu Lenkija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė sudarė konfederaciją – Abiejų Tautų Respubliką. Kunigaikštis mirė nesusilaukęs įpėdinio ir buvo paskutinysis Jogailaičių dinastijos valdovas.
Anot istorinių šaltinių, tąkart kariuomenės pulkai valdovą atlydėjo iki Pasvalio ir išsidėstė aplink miestą. Tuo laiku čia tebuvo apie 100 medinių sodybų (84 karčemos), kurios niekaip netiko kunigaikščio, gerų manierų išmokusio italų dvaruose, svitai. Didelė tikimybė, kad Žygimantas Augustas apsistojo bajoro Motiejaus Andriejaičio Pasvalio dvare, kur išbuvo iki trijų savaičių, kol buvo pasirašytos visos numatytos sutartys, ir įtampos pasienyje nebeliko.
Per viešnagę Pasvalyje Lietuvos ir Lenkijos valdovas priėmė Livonijos ordino magistrą Valterį Fiurstenbergą, su kuriuo pasirašė prieš Rusiją nukreiptą sutartį.
Teigiama, kad ceremonija vyko kažkur arti miesto esančioje pakilesnėje vietoje – gal ant Šimonių piliakalnio, prie Mūšos krantų, ar galbūt Velniakalnyje. Lygumų krašte aukštėlesnė vietovė pasirinkta todėl, kad istorinį įvykį galėtų matyti tūkstančiai žiūrovų. Ten buvo įrengta labai puošni palapinė, galėjusi apsaugoti nuo rudens lietaus.
Šiaurės Lietuvoje svečiavęsis Žygimantas Augustas buvo dosnus. Pasvalio gyventojus ji atleido nuo mokesčių valstybei, suteikė privilegiją bajorui M. Andriejaičiui, leido jo dvaruose statyti dvi karčemas, jose laisvai pardavinėti midų, alų ir degtinę.
Kas žino, galbūt šis valdovo gestas lėmė tolesnes Pasvalio miesto statybas ir iki šiol pasvaliečiams būdingą vaišingumą ir svetingumą.
RĖMĖJO TURINYS
