Top Baneris

Kam patikėsime modernizuoti daugiabučius?

2013 rugsėjo 6 d.
Pasidalykite straipsniu

Valdžios vyrams rikiuojant pulkus lemiamai kovai dėl tūkstančių šalies daugiabučių atnaujinimo, statybų įmonių vadovai ne pučia krūtines, bet liūdnai skėsčioja rankomis: greitu metu ims trūkti darbo rankų. Bet gal tai geras ženklas statybininkams, kurie gali tikėtis didesnių algų ir galimybės sugrįžti iš emigracijos? „Statybos ir architektūros“ kalbinti finansų sektoriaus atstovai ne tokie optimistiški. Publikacija skelbiama šį savaitgalį į prekybos centrus iškeliaujančiame rugsėjo mėnesio numeryje.

Pagrindinis rūpestis – kvalifikacija

2007–2008 metais statybų apimtys Lietuvoje siekė 12–13 mlrd. litų. Ekonominės krizės metais statybos darbų kasmet buvo atliekama už maždaug 6 mlrd. litų. Per pirmąjį daugiabučių modernizavimo etapą planuojama atnaujinti 840 daugiabučių namų. Įprastai skaičiuojama, kad vieno namo modernizacijai reikia vidutiniškai 1 mln. litų. Tad galbūt statybininkų atlyginimai, emigracijai išretinus jų gretas, pasieks prieškrizinį lygį?

Aplinkos ministerijoje birželio pradžioje į diskusiją susirinko apie 100 daugiabučių modernizacijai besirengiančių statybos įmonių atstovų. Taigi, tikėtina, rangovų nepritrūks. O kvalifikuotų darbuotojų? Apie tai, kad Lietuvoje nebeliko kvalifikuotų meistrų, kalbėta dar iki išdygstant modernizacijos strategų sparnams – jų buvo pasigendama ir naujose statybose. Ar sugrįš į Lietuvą šiandien dirbantieji užsienyje? Dalį darbo vietų užimti pasiruošusios daugiabučių renovacija Lietuvoje aktyviai besidominčios kaimyninės Lenkijos statybų įmonės. Šiuo metu, Centrinės perkančiosios organizacijos duomenimis, gauti 86 pasiūlymai iš Lietuvos ir užsienio įmonių, ketinančių modernizuoti sovietinius daugiabučius.

Sugrąžintų didesnis atlygis

SEB banko prezidento patarėjo, finansų analitiko Gitano Nausėdos teigimu, ekonomikoje prekės, darbo jėgos ar kapitalo trūkumo nebūna. Viską lemia kaina. Kol kas statybininkai vis dar viliojami iš Lietuvos siūlant geresnes darbo sąlygas ir patrauklesnį atlyginimą. „Iš tikrųjų, prasidėjus masinei daugiabučių modernizacijai, reikės ir daugiau darbuotojų. Jeigu statybininkų atlyginimai išaugtų bent pusę tiek, kiek siekė auksiniais Lietuvos ekonomikai 2006–2007 metais, darbo jėgos būtų galima rasti. Nemaža dalis žmonių, kurie iš Lietuvos išvyksta užsidirbti keliems mėnesiams, tikrai galėtų grįžti ir papildyti statybininkų gretas“, – sakė finansų analitikas. Vis dėlto G. Nausėda linkęs abejoti, ar masinė daugiabučių modernizacija visur prasidės vienu metu, ar juolab kad bus vykdomas optimistiškiausias scenarijus iš karto renovuojant žadamus 840 daugiabučių namų.

Spaudoje pasirodžiusius statybų verslo atstovų nuogąstavimus, esą statyti ir renovuoti greitai nebebus kam, G. Nausėda laiko pagrįstais. „Mes visi norime pažvelgti keletą mėnesių į priekį. Jeigu statybų verslo atstovai taip kalba, jie, matyt, jau šiandien susiduria su kvalifikuotų statybininkų stygiumi. Atsižvelgdami į situaciją verslininkai gali prognozuoti, kad gali būti dar blogiau. Ar šitaip mėginama daryti įtaką rinkai? Nemanyčiau, kad statybų verslo atstovai suinteresuoti kelti paniką, kad statybininkų atlyginimai kiltų dar sparčiau. Jie tiesiog konstatuoja problemą“, – komentavo
G. Nausėda.

Greitai ir pigiai nebus?

SEB banko prezidento patarėjas piešia ir dar vieną galimą scenarijų: gali atsitikti taip, kad statybininkų atlyginimai išsipūs tiek, kad neapsimokės statyti individualiųjų namų arba taps neįmanoma parduoti tai, kas pastatyta.

„Gal statybininkų atlyginimai ir nėra absoliučiai lemiamas  veiksnys, bet reikšmingas, ypač jeigu kalbame apie individualiųjų namų statybą“, – atkreipė dėmesį G. Nausėda.

Daugiabučių modernizacijos atveju situacija šiek tiek kitokia. Čia kalbama ne apie objekto pardavimą, o apie jo atnaujinimo kainą. Gyventojai tikisi greitos, efektyvios ir kuo pigesnės modernizacijos. Jeigu jos kaina išaugtų, atsipirkimo laikas pailgėtų, tai, pašnekovo teigimu, galėtų sumažinti gyventojų ir bendrijų norą modernizuoti kiaurus daugiabučius namus.

Ar nuolatinės kalbos apie esamą ar būsimą statybininkų trūkumą turi įtakos rinkai? Pirmiausia, anot G. Nausėdos, jos kelia tam tikrus žmonių lūkesčius. „Prisiklausęs nuolatinių kalbų apie sotesnį rytojų, statybininkas nebenori žiūrėti į darbdavį, kuris nesiūlo kelių tūkstančių į rankas. Galimas sujudimas ir nekilnojamojo turto (NT) rinkoje, nes žmonės, išgirdę kalbas apie kylančius statybininkų atlyginimus, skuba daryti savo išvadas, kad NT brangs, tad reikia paskubėti jį pirkti“, – svarstė G. Nausėda.

Gardesnis kąsnis ne visiems

Suaktyvėjus statyboms, darbo padaugėja ir statybinių medžiagų pardavėjams, baldininkams, dizaineriams. „Bet tai nereiškia, kad statybų sektorių turėtume privilegijuoti. Neprivalome visų priversti tapti statybininkais. Svarbiausia, kad statybos galėtų vykti sklandžiau, netrukdomos įvairių biurokratinių barjerų. Šiuo metu yra kitaip. Ar gali su statybų verslu kas konkuruoti?


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video