• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Kaip apsaugoti nesisaugantį?

2013 gruodžio 13 d.

Šalmų nedėvintys, įkaušę darbininkai statybų aikštelėse toli gražu nėra išnykęs reiškinys. Tokia realybė – puse lūpų pripažįsta darbdaviai: šiandien, kai statybose trūksta darbo jėgos, daugelis nemato kitos išeities kaip tik rizikuoti ir užmerkti akis prieš darbo saugos pažeidimus. Taip – šlaistytis po statybų aikštelę apgirtusiems darbininkams neleidžiama, bet vos išsiblaivę jie vėl bus laukiami darbo vietoje. Nes kuo juos pakeisi, paskubėjęs atleisti?

Formalaus apsirūpinimo dokumentais neužtenka

Rūpintis darbuotojų saugos reikalavimais priklauso statinio statybos vadovui. Tiesa, atkreipė dėmesį Vilniaus Gedimino technikos universiteto Civilinės inžinerijos mokslo centro direktorius Virgaudas Juocevičius, pirmines taisykles, tai, kas galbūt nenumatyta oficialiose darbo saugos instrukcijose, neretai stengiasi nustatyti ir projekto vadovai ar net projekto užsakovai. Prie šių taisyklių pridėjus formaliuose darbo saugos dokumentuose numatytus nuostatus, statybos vadovų laukia sudėtinga užduotis prižiūrint, kad visų tų taisyklių būtų laikomasi.

Rezultatas, anot V. Juocevičiaus, labai priklauso nuo atsakingų specialistų požiūrio į darbo saugą ir gebėjimų susitvarkyti. Specialistai atsakingi ne tik už tai, kad darbininkai išklausytų darbo saugos instruktažą, turėtų asmenines saugos priemones – šalmus, pirštines ar kita, bet ir už tai, kad jie tomis priemonėmis nuolat naudotųsi.

Įprastai už darbo saugą atsakingi darbuotojai statybų aikštelę patikrina bent kartą per savaitę. Jei to neužtenka, įmonės įsiveda net kasdienius neformalius tikrinimus. Tai ypač aktualu didelius plotus užimančiuose ir įvairių rizikų turinčiuose objektuose. Kartais į projekto valdymo komandą įtraukiamas ir nuolat statybų aikštelėje dirbantis darbo saugos inžinierius, kuris tikrina, ar laikomasi darbo saugos reikalavimų, rūpinasi prevencinėmis priemonėmis. „Žmogus iš šalies tokioje srityje labai naudingas. Statybos darbų vadovas ir darbų vadovai susikoncentravę į kitus darbus, jiems sunku rasti laiko ir šioms problemoms, – aiškino V. Juocevičius. – O statybose nėra nepavojingų darbų. Užteks, kad vienas žmogus pamirš, jog pavojinga vaikščioti ten, kur dirba kranas, ir viskas baigsis nelaime.“

Kai veikia tik piniginės baudos

Kitas dalykas – darbuotojų sąmoningumas. „Gali surašyti daug dokumentų, surinkti parašus, bet tai nepagelbės – sunku priversti žmogų saugoti save, – pripažino V. Juocevičius. – Ypač sunku kontroliuoti dirbančiuosius aukštai – kaip priversti žmogų prisirišti? Ką daryti, jei jis savęs nesaugo? Nutikus nelaimei lyg ir būtų galima sakyti, kad statybos aikštelės vadovas nekaltas, pats darbuotojas kaltas, kad, tarkime, nesinaudojo turimomis saugos priemonėmis, buvo neprisisegęs ir pan. Bet, žinoma, tokie įvykiai visada reiškia didžiulius nemalonumus ir statybos aikštelės, ir projektų vadovui. Ir turi ne tik finansinius, bet ir moralinius padarinius.“

Darbuotojų sauga besirūpinantiems specialistams galėtų padėti ir komandos kolegiškumas – jei žmonės kontroliuotų vieni kitus nelaukdami atsakingų asmenų įspėjimų. Bet sąmoningumo neretai trūksta, tad statybos darbų vadovai kartais bando jį pažadinti kurdami baudų sistemas: skaičiuodami ne vietoje numestas nuorūkas, šalmų neužsidėjusius darbininkus. „Viena ne vietoje numesta nuorūka rangovų įmonei gali kainuoti 100 litų, tarkime, 50 nuorūkų jai atsieis 5000 litų, kurių ji negaus už kokius nors tą mėnesį atliktus darbus. Kai įvedamos tokios baudos, statybų aikštelėje iškart pradeda veikti vidinės priežiūros sistema“, – pasakojo V. Juocevičius.

Alkoholio buteliai ar įkaušę darbuotojai teoriškai į statybų aikštelę turėtų nepatekti – šiaip ar taip, kiekviena aikštelė yra saugoma, samdomos saugos tarnybos, visur naudojami alkotesteriai. „Bet jei pamatai, kad kranas pradeda keistai kilnoti krūvius – aišku, kad kranininkas ir vėl įsinešė alkoholio“, – šyptelėjo pašnekovas.

Kodėl leidžiama nesilaikyti įsipareigojimų?

Bendrovės „Denia Solutions“ vadovas, Vokietijos koncerno „Halfen“ atstovas Lietuvoje Stanislavas Puodžiūnas stebisi, kad Lietuvoje įprasta toleruoti sutartinių įpareigojimų nevykdymą. Piniginių baudų taikymas už darbo saugos pažeidimus, įsitikinęs S. Puodžiūnas, rodo vakardienos požiūrį į darbo santykius: „Toks „auklėjimas“ demonstruoja darbų vadovo nekompetenciją ir ribotumą. Jei tokiais metodais vadovaujamasi iki šios dienos, galima tik apgailestauti – taip tikrai niekas nebus perauklėtas, ir situacija iš esmės nepasikeis. Trumpai tariant, nėra kvailų darbuotojų, yra tik gudruoliai ir apsimetėliai, su kuriais vadovas turi tvarkytis konkrečiai ir ryžtingai, naudodamasis tam tikromis priemonėmis.“

Pasak „Denia Solutions“ vadovo, kontroliuoti visas saugos darbe problemas galima naudojantis standartiniais dokumentais, sutartimis ir susitarimais: darbo sutartimi, pareiginiais nuostatais, priedais prie darbo sutarties, motyvaciniais rodikliais, skatinimo priedais, rezultatų reikalavimu, atsakomybe už pažeidimus, darbų saugos instrukcija.

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad