Kauno „Žalgirio“ arenoje lankėsi nemažai šalies gyventojų, nes joje nuolat vyksta koncertai, sporto varžybos, parodos, įvairūs kiti renginiai. Be to, skirtingai nei daugelis kitų Lietuvos arenų, kurios atrakinamos prieš renginius ir užrakinamos jiems pasibaigus, „Žalgirio“ arena „gyva“ nuo 7 val. ryto iki 24 val. vakaro. Arenoje veikia visiems atviras restoranas, sporto klubas, joje įsikūrusios įmonės, be to, arena turi ir amfiteatrą. Komercinių patalpų plotas – 8 tūkst. kv. m.
Ką matome nuo lubų?
Bet kaip ir kiekviename tokiame dideliame statinyje yra patalpų, į kurias patekti gali ne kiekvienas. Viena jų – arenos salės palubėje esanti valdymo patalpa, iš kurios reguliuojamas sporto varžybų apšvietimas ir kurioje teko lankytis. Dar daugiau – turėjome galimybę užsiropšti prie pat lubų, iš kur krepšinio aikštelė nebeatrodo labai didelė.
Kauno „Žalgirio“ arena – didžiausia daugiafunkcė arena Baltijos šalyse. 39 684,2 m² statinys išsiskiria ne tik dydžiu, bet ir funkcionalumu – didžioji salė gali būti pertvarkoma taip, kad joje tilptų iki 20 000 žmonių, bet gali būti ir sumažinta, kad koncerto jaukiai klausytųsi 2 500 žmonių. Gausybei skirtingų renginių reikalingas vis kitoks šviesų paskirstymas bei kaskart atskiras apšvietimo scenarijus.
Skirtingi scenarijai
Vien arenos salės apšvietimui gali būti naudojama 260 apšvietimo prožektorių. Neskaitant avarinių šviestuvų. Ir visi šviestuvai dažnai turi dirbti skirtingai, nes skirtingiems renginiams reikia skirtingų scenarijų. Vienoks – krepšinio aikštelės dydis, kitoks – rankinio. Planuojamos ledo ritulio varžybos, vadinasi, teks apšviesti dar didesnę aikštelę, kuri padengta ledu. Vienokius reikalavimus apšvietimui kelia „Eurolygos“ vadovybė, kitokie keliami žaidžiant LKL varžybas. Dar kitokio apšvietimo reikia bokso varžybų metu ir t. t. Visi šie ir kiti renginių apšvietimo scenarijai yra „Žalgirio“ arenos apšvietimo valdymo kompiuteryje, todėl visus 260 šviestuvų valdo vienas žmogus. Apšvietimo scenarijai ar atskirų šviestuvų parametrai keičiami iš to vieno kompiuterio. Scenarijus nustato ne tik tai, kurie šviestuvai degs, bet ir konkrečiai, kur jie švies, koks bus šviesos ryškumas, intensyvumas, pritemdymas. Per „Eurolygos“ varžybas naudojama 150 salės apšvietimo šviestuvų. Operatorius kompiuteriu valdo ne tik arenos salės, patalpų ir išorės apšvietimą, bet ir didžiojo arenos kubo ekranus, taip pat karšto oro užuolaidas prie įėjimų.
Užgesinsi – laiku neuždegsi
„Žalgirio“ arenos šviestuvai yra unikalūs tuo, kad turi specialias žaliuzes. Kad toks šviestuvas pradėtų skleisti visą šviesos srautą, jam reikia įšilti. Tai trunka apie 10 – 15 minučių. Varžybų metu pristatant „Žalgirio“ komandą šviesa salėje staiga užgęsta. Jei būtų užgesinami šviestuvai, reikėtų palaukti, kol jie atšaltų, tik tada juos būtų galima uždegti, taigi procesas užtruktų daugiau nei keliolika minučių, kol šviestuvai pradėtų šviesti visa galia. Vienoje Lietuvos arenoje buvo bandyta užgesinti šviestuvus ir juos uždegti. Užgesinti pavyko, bet uždegti – ne (reikėjo laukti kol jie atšals, nes tik taip galima juos įjungti iš naujo). „Žalgirio“ arenoje viskas vyksta staigiai: pristatant komandą šviesa dingsta, baigiant pristatymą šviesa užsidega. Tai nedidelė gudrybė – šviestuvai nėra gesinami. Jie turi nepermatomas automatines žaliuzes, kurios esant reikalui uždengia šviestuvus ir salėje iš karto pasidaro tamsu.
Automatika taip pat kontroliuoja atskirai valdomą koridorių, laiptinių, tualetų apšvietimą, lauke esančius apšvietimo stulpus ir automobilių stovėjimo aikštelės šviesas. Atskirai įrengtos ir evakuacinės šviesos – iš viso arenoje yra net 28 evakuaciniai keliai. Visos arenos šviesos valdomos kompiuteriu, tačiau tą būtų galima padaryti ir planšetiniu kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu, tačiau dėl saugumo tokio sprendimo atsisakyta.
Tarptautinio, Europoje dominuojančio, naujos kartos pastatų automatikos standarto KNX ekspertas Saulius Norvilas teigė, kad įrengiant milžinišką „Žalgirio“ arenos apšvietimo valdymo sistemą teko nutiesti beveik 2 km KNX standarto kabelių. Neskaičiuojant atskirai tiestų jėgos kabelių, kuriais iki šviestuvų keliauja elektros energija.
„Žalgirio“ arenos apšvietimui tenka apie 50 proc. arenos energetinių resursų. Tačiau tik 30 proc. tenka arenos vidui, t. y. pagrindinei salei, o likę 70 proc. – visos kitos lankytojams skirtos arenos patalpoms ir jos prieigoms: automobilių aikštelėms, lauko šviestuvams ir kt.
