Top Baneris

Jubiliejinio leidinio „100 žingsnių modernios lietuviškosios architektūros link“ pristatymas (2)

2022 rugsėjo 19 d.
Rose Pink Abstract Marble Watercolor Inspirational Quote Facebook Cover 2
Pasidalykite straipsniu

„Statyba ir architektūra“ džiaugiasi galėdama pristatyti naujieną, kuria minime Lietuvos periodinės spaudos apie architektūrą šimtmetį. Leidinyje „100 žingsnių modernios lietuviškosios architektūros link“ išvysite tiek gerai pažįstamus, tiek mažiau žinomus kūrinius, o tekstų autorių nužymėti punktyrai ves lietuviškosios tapatybės paieškų mūsų šalies architektūroje keliais.  

Pasaulinę architektūros dieną – spalio 3 – maloniai kviečiame visus į leidinio pristatymo renginį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Renginių salėje, III a., 17 val. O spalio 7 – 16 val. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje.

Dalyvauja knygos autoriai: architektūros istorikė prof. dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas) ir architektūros istorikas dr. Vaidas Petrulis (KTU Architektūros ir statybos instituto Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro vadovas), architektūros kritikė ir kuratorė Rūta Leitenaitė. Renginį moderuos leidinio sudarytoja, architektūrologė Aida Štelbienė.

Drastiškus Lietuvos architektūros pokyčius pirmaisiais Tarpukario Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiais vaizdžiai aprašo Vaidas Petrulis, pasiremdamas „Frankfurter Zeitung“ atsiliepimu apie Kauną: „Baltijos sričiai po karo buvo daromas priekaištas, kad čia prasideda rytai. Tuose kraštuose buvo daromos visos pastangos nusikratyti rytų požymiui. […] Pažvelgus į Kauno modernias statybas, galima pasakyti, kad rytų požymis likviduojamas.“

Tarpukario architektai paliko gilų įspaudą ir ateities kartos. Kaip pastebi M. Drėmaitė, „Jaunosios kartos architektams siekiant sukurti kitokią nei sovietinė architektūrą, svarbiu įkvėpimo šaltiniu tapo tarpukario modernizmo palikimas.“

Kaip iš tiesų klostėsi pastangos (ar jos buvo?) išlaikyti lietuviškosios architektūros charakterį, pasikalbėsime pristatymo metu.

Leidinio fotografijų autoriai – garsūs menininkai: Gintaras Česonis, Norbert Tukaj, Raimondas Urbakavičius, Arūnas Gliaudys; taip pat dėkojame „Vilniaus architektūros studija“, Audriui Ambrasui, „DO Architects“, Austėjai Stiklerytei, kolekcininkui Antanui Burkui už maloniai suteiktas fotografijas, beu muziejams ir archyvams, publikuotų projektų autoriams – architektams ar jų artimiesiems, kurie geranoriškai pasidalino saugoma archyvine medžiaga. Knygos dizainą kūrė Lina Šiškutė, lietuvių kalbą redagavo Brigita Kulikovskienė, tekstus į anglų k. vertė Paulius Balčytis, vetimą redagavo James‘as Nixon‘as. Knygą išleido VšĮ SA.LT projektai.

Leidinį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai
    • Manau

      2022-09-27, 15:16  

      Mano galva, silpniausia knygos dalis- Lietuvos architektūra po 1990 m. Gal atrinkti objektus šiai daliai reikėjo pasikviesti daugiau architektūros profesionalų, vienam asmeniui tai galimai per sunkus uždavinys?

    • LOL

      2022-09-26, 16:04  

      😀

    Rekomenduojami video