Prakalbus apie Jonavą, pirmiausia dažnam ji asocijuojasi su čia veikiančiu trąšų gamybos milžinu. Paprašius paminėti ką daugiau – stoja ilga pauzė. Akivaizdu, kad informacijos apie čia įgyvendinamus projektus, planuojamą veiklą trūksta.
Didžiausias rūpestis – įvaizdis
Jonavos rajonas yra vienas probleminių, tačiau ekspertai pabrėžia, kad jame išlieka perspektyva augti ir plėstis. Jonavos rajone nėra tinkamai išnaudojami gamtos, kultūros ir pramonės ištekliai, kurie sudarytų sąlygas tobulėti verslo sektoriuje ir Lietuvos, ir užsienio šalių atžvilgiu.
Augantis nedarbas, mažėjantys atlyginimai ir socialinės išmokos buvo svarbiausios problemos, su kuriomis prieš keletą metų susidūrė Jonavos rajonas prasidėjus krizei. Nors pastaraisiais metais šie rodikliai kiek pagerėjo, aukštas nedarbo lygis ir investicijų stoka neleidžia šoktelėti aukščiau.
Jonavos rajonas yra vos už trisdešimties kilometrų nuo antro pagal dydį šalies miesto Kauno. Tai – savotiškas privalumas, tačiau kartu ir trūkumas, ypač pritraukiant investuotojų. Šiems kur kas patrauklesnė yra laisvoji ekonominė zona, važiuojant būtent iš Kauno Jonavos link.
Kad neliktų užribyje, Jonavos rajonas siekia glaudžiai bendradarbiauti su Kaunu. Prieš dešimtmetį rajono plėtros planuose buvo numatyta netgi parengti ir įgyvendinti Kauno ir Jonavos dipolio strategiją. Tačiau šiuo metu apie tokią idėją vargu ar kas galvoja.
Tvirtindama ilgalaikių planų prioritetus, Jonavos rajono valdžia pirmiausia nutarė rūpintis savo įvaizdžiu. Veržli ir kūrybinga bendruomenė, patraukli savivalda – pirmasis išskirtas prioritetas, kuriuo bus siekiama gerinti savivaldybės įvaizdį, skatinti bendruomeniškumą, didinti viešojo administravimo efektyvumą.
Kiti prioritetai: progresyvi ir konkurencinga ekonomika, subalansuota socialinės infrastruktūros plėtra, darnios aplinkos ir gamtos išteklių priežiūra. Pagal juos iki 2021 metų numatyta Jonavos rajone sudaryti palankias sąlygas verslui, plėtoti turizmą, susisiekimo infrastruktūrą. Taip pat bus siekiama gerinti švietimo kokybę, didinti sveikatos ir socialinių paslaugų kokybę bei prieinamumą, siekti subalansuotos ir sveikos aplinkos užtikrinant energetikos, šilumos, vandentvarkos ūkio modernizavimą, gyventojų viešąjį saugumą.
Pagrindinės problemos
Jonavos rajonas šiuo metu yra vienas tų, kuriuose sparčiai renovuojami seni daugiabučiai, yra parengta dešimtys investicinių projektų, ne vienas jau įgyvendintas. Patogi geografinė rajono padėtis ir geros susisiekimo galimybės gali prisidėti prie investicijų pritraukimo. Specialistai siūlo galimybių pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrine parama ir kitų fondų teikiamu finansavimu, kurti pramonės ir verslo plėtrai būtiną viešąją infrastruktūrą, gerinti viešųjų paslaugų verslui kokybę, numatyti lankstesnę ir platesnę lengvatų sistemą. Taip pat siūloma labiau panaudoti esamas kraštovaizdžio ypatybes plėtojant turizmą, o to dabar beveik nedaroma.
Žvelgiant į problemas, neleidžiančias Jonavos rajonui kurti palankesnę aplinką investicijoms pritraukti, pirmiausia pastebimas aukštas nedarbo lygis, didelis socialinės rizikos šeimų ir socialiai remtinų asmenų skaičius. Tai daugiausia ir lėmė, kad rajonas priskirtas prie probleminių.
Jonavos rajonas, prieš kurį laiką sulaukdavęs palyginti nemažai tiesioginių užsienio investicijų, pastaraisiais metais tuo jau nebegali pasigirti, investicijos ir toliau mažėja. Didėjantis ekonominis regiono atotrūkis skatina darbingo amžiaus gyventojų emigraciją. Apskritai rajone mažėja žmonių, tai daro įtaką silpnai plėtojamam paslaugų sektoriui, dėl to trūksta kvalifikuotų specialistų. Prie didžiausių problemų priskiriamas ir aplinkos užterštumas, apribojantis galinčių steigtis naujų įmonių skaičių.
Statistika
2012 metų duomenimis, Jonavos rajone tūkstančiui gyventojų vidutiniškai teko 646,8 nedarbingo asmens, užimtųjų gyventojų dalis sudarė 38,3 proc. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 2012 metais buvo didžiausias apskrityje – 2224 litai. Savivaldybės biudžeto išlaidos socialinėms pašalpoms 2012 metais sudarė daugiau kaip 13,25 mln. litų. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, nuo 91,3 2010 metais išaugo iki 113,9 2012-aisiais ir buvo didžiausias Kauno apskrityje.
2012 metais Jonavos rajonui teko 13,91 mln. litų tiesioginių užsienio investicijų, o tai vienam žmogui sudarė 309 litus. 2013 metais rajone įsteigtos 59 naujos verslo įmonės, iš viso tais metais jų veikė 1016. Statybos bendrovių atliktų darbų apimtys 2012 metais siekė 79,175 mln. litų. Tais metais rajone pastatyti 6 negyvenamosios paskirties statiniai ir vos 21 butas. Vienam gyventojui vidutiniškai teko 25,7 kvadratinio metro naudingojo ploto.
