„Jogailos rezidencija“ – daugiau nei įprasti namai. Taip vystytojas pristato šį ambicingą projektą sostinės Naujamiestyje. Ir išties – išsaugoti XX a. pradžios eklektikos stiliaus fasadą, sykiu integruoti šiuolaikišką ir modernų vidinį fasadą, išlaikyti jautrų santykį su istorija, ypatingą dėmesį skiriant detalėms – tokios užduotys laukė architektų biurų „Renova“ ir „FlexiForma“.
Seno ir naujo dermė
Darbus 2016-aisiais pradėję architektai, o vėliau ir rangovai terado buvusio Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Apsaugos skyriaus pastato pagrindinį fasadą, kitos sienos buvo nugriautos, teritorija išvalyta. Architektai pirmiausia išskyrė tai, ką šiame šimtamečiame pastate pavyko išsaugoti autentiška – Jogailos gatvės fasado siena buvo sustiprinta ir išsaugota. Restauruota fasado puošyba, lipdiniai, tinkas, restauruoti balkonų turėklai, atkurtos pažeistos detalės.
Pastatas pakeitė savo paskirtį – iš biurų tapo gyvenamuoju. Namo simetrinė kompozicija išliko nepakitusi – pagrindinis įėjimas yra pastato centre, šonuose papildomi du įėjimai į biurus. Pagilinus požeminę dalį naujai įrengtas rūsys, kuriame dviejų lygių požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, dviračių saugykla. Kieme įrengtas šiuolaikiškas vidinis fasadas, liftas, laiptinės.
Pastato konstrukcijos įrengtos naujai, todėl pasitelkus šiuolaikinius metodus pasiekti aukšti energinio naudingumo standartai.
Butai suprojektuoti nuo antro aukšto, pirmajame yra biuro patalpos ir biblioteka. Užsienio šalyse nesvetima idėja, kurią architektė Regina Savičienė nusprendė pritaikyti šiame objekte – bendra erdvė namo gyventojams, kurioje jie gali susirinkti, bendrauti, kviestis svečių, dalytis knygomis.
Pašnekovė pasakojo, kad Jogailos g. 3 numeriu pažymėto pastato fasadas buvęs pilkai žydras, vėliau perdažytas tamsiai raudona spalva. Tvarkybos darbais fasadui parinkta spalva, deranti prie gatvės išklotinės, aplinkinių pastatų. Gatvės pusės fasadas tinkuotas, tinkas buvo restauruotas, vidinio fasado ketvirtas ir palėpės aukštai buvo nutinkuoti, pirmas–trečias aukštai apdailinti gelsvomis klinkerio plytelėmis. Toks sprendimas neatsitiktinis – sostinės Naujamiestyje vyrauja geltonų plytų pastatai, tokių yra ir „Jogailos 3“ kaimynystėje.
Projektas išskirtinis dėl dviejų visiškai skirtingų fasadų, vieną kurių reikėjo restauruoti, o kitą apdailinti taip, kad jis pernelyg neišsiskirtų aplinkoje.
Prireikė netradicinių sprendimų
„Jogailos rezidencijos“ fasadui buvo parinkti statybos produktų kūrėjų ir gamintojų „Baumit“ dekoratyviniai tinkai. Bendrovės techninio palaikymo vadovas Edvardas Labakojis pasakojo, kad šis projektas išskirtinis būtent dėl dviejų visiškai skirtingų fasadų, vieną kurių reikėjo restauruoti, o kitą apdailinti taip, kad jis pernelyg neišsiskirtų aplinkoje. Taigi, pastarojo apdailai panaudotos senos plytos, kurios buvo supjaustytos į gana storas ir sunkias apdailines plyteles. Šios suklijuotos ant šiltinimo sistemos. Balkonų ir terasų kraštai užsibaigia dekoratyviniais parapetais, kurie taip pat aptaisyti klinkerio plytelėmis, o iš viršaus parapetai padengti granito plokštėmis. Dėl tokių apdailos elementų panaudojimo labai stipriai išaugo visos šiltinimo sistemos kvadratinio metro svoris, todėl, pripažino pašnekovas, tai tapo dideliu iššūkiu „Baumit“ specialistams, kad įrengta šiltinimo sistema būtų patikima, kokybiška ir estetiška. „Baumit“ didžiuojasi rezultatu ir įgyta patirtimi, kurią žada taikyti ir kituose projektuose.
Projektuojant „Jogailos rezidenciją“ panaudotas dar vienas „Baumit“ produktas – dekoratyvinis tinkas, kuris turėjo atitikti aukščiausius reikalavimams, sykiu sukurti senamiesčio fasadams būdingą paviršių ir spalvą. „Mums puikiai pasitarnavo savaime išsivalantis su fotokatalizės efektu dekoratyvinis tinkas „Baumit NanoporTop“. Architektų pasirinkta itin smulki 1 mm frakcija. Itin smulki frakcija negali užtikrinti pakankamos šiltinimo sistemos apsaugos nuo neigiamų aplinkos veiksnių, tad šis tinkas buvo dengiamas dviem sluoksniais, taip užtikrinant šiltinimo sistemos kokybę ir atitinkamus architektūrinius senamiesčio reikalavimus“, – komentavo E. Labakojis.
Laikantis gaisrinės saugos reikalavimų, vidiniam fasadui šiltinti panaudotos mineralinės vatos lamelės, kurių storis yra 25 cm, apdailai taip pat buvo naudojamos arba klinkerio plytelės, arba „Baumit“ nanotechnologijų dekoratyvinis tinkas. „Atrodytų, kad čia nieko ypatinga, tačiau mineralinė vata pasižymi didesniu svoriu, todėl prireikė nemažai netradicinių sprendimų ir nemažų sąnaudų“, – pažymėjo pašnekovas.
Generalinio rangovo pareigos šiame objekte patikėtos statybų bendrovei „Naresta“. Įmonės specialistai ne tik įrengė konstruktyvą, perdangas, bet ir fasadą, atliko vidaus apdailos darbus.
„Narestos“ statybos projekto vadovas Aleksandras Ščensnovičius įvardijo kelis pagrindinius iššūkius šiame objekte – vykdant statybos darbus išsaugoti išlikusią autentišką sieną, darbus atlikti Naujamiesčio teritorijoje, apsuptoje pastatų ir judrių gatvių, galiausiai lietaus nuotekų sistemą paslėpti šiltinimo sluoksnyje, o ne kaip įprasta įrengti ją pastato išorėje.
RĖMĖJO TURINYS
