Top Baneris

Išmanioji elektros apskaita – ne tik nuotolinis rodmenų nuskaitymas

2017 sausio 30 d.
ESO nuotr.
ESO nuotr.
Pasidalykite straipsniu

Iki šiol Lietuvoje trūko aiškių kriterijų, pagal kuriuos būtų vertinama, ar elektros apskaita iš tiesų yra išmani. Neretai bent kiek funkcionalesnius elektroninius skaitiklius, kurie kartą per mėnesį automatiniu būdu geba persiųsti vartojamos elektros kiekius, paslaugų teikėjai klaidingai nevengia pavadinti išmaniaisiais.

Energetikos ministro patvirtinti reikalavimai išmaniajai elektros apskaitai apima ne tik nuotolinį rodmenų nuskaitymą, tačiau ir funkcijas, susijusias su persiunčiamos elektros kokybe, vartotojų aktyviu dalyvavimu elektros rinkoje, teikiant paklausos valdymo paslaugą ar parduodant savo pačių pagamintą elektrą, pažangia elektros paslaugų kainodara, elektros vartojimo optimizavimu, kibernetiniu ir asmens duomenų apsauga. Reikalavimai nustatyti, atsižvelgiant į Europos Sąjungos mastu pripažintą išmaniosios apskaitos funkcionalumą, kuris bus vienas iš esminių naujai kuriamo elektros rinkos modelio įgyvendinimo elementų.

Nors kai kurios išmaniosios apskaitos funkcijos nėra aktualios šiandien, pavyzdžiui, apskaitos duomenų siuntimas išmaniesiems vartotojo elektros įrenginiams, tačiau vystantis elektros rinkai, jos taps reikšmingos ir būtinos. Paprastai elektros skaitikliai buitiniams vartotojams tarnauja ilgiau nei dešimtmetį, o išmaniųjų skaitiklių eksploatacijos laikas yra dar ilgesnis. Todėl elektros tinklų operatoriai turės diegti tokias išmaniosios apskaitos sistemas, kurios atitiks vartotojų lūkesčius ir po daugiau nei dešimtmečio. Taigi išmaniosios elektros apskaitos sistemos turės būti pakankamai lanksčios, kad atsižvelgiant į vartotojų pageidavimus galėtų būti nesudėtingai ir be didesnių investicijų papildomos naujomis funkcijomis ar kitaip adaptuojamos pagal poreikį.

Atnaujintus reikalavimus išmaniajai elektros apskaitai galima rasti teisės aktų registro svetainėje.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video