Panemunės ar Eperješų? O gal Gelgaudų? Eleonoravos, Vytėnų ar tiesiog Zomkaus? Skirtingose epochose labai įvairiai vadinta Panemunės pilis yra vėl atgavusi savo pirminį pavadinimą.
Vilniaus dailės akademijos išleistoje knygelėje „Panemunės pilis: įdomusis paveldas“ pateiktos visos pilies kaitos peripetijos: statybos ir perstatymai, nuosmukiai ir pakilimai keičiantis šeimininkams.
Leidinys skirtas vienam iš svarbesnių Lietuvos paveldo objektų – piliai, kurios legendinė istorija siekia net kunigaikščio Vytenio laikus, o dokumentuota prasideda 1597 m., vengrų kilmės dvarininkui Janušui Eperješui pradėjus statyti mūrinę pilį. Vėliau ją valdė Gelgaudų giminė, buvo ir kitų savininkų. Visi jie paliko pėdsakus tiek pilies, tiek Lietuvos istorijoje.
Gausiai iliustruotame leidinyje palaipsniui atskleidžiama pilies architektūros raida, jos apleidimas, niokojimas ir atkūrimas. Čia galima rasti ir pirmą kartą publikuojamus Balio Buračo užrašus, fiksuojančius jo apsilankymą tuomet Vytėnų-Gelgudų pilimi pavadintame apleistame pilies komplekse 1942 metais.
Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2016 m., (sud. Marius Iršėnas). Apimtis: 80 p., iliustr., formatas: 13 x 20 cm, viršeliai – minkšti. ISBN 978-609-447-232-9.
Leidinį dalinai finansavo Kultūros paveldo departamentas.
