• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Iš poreikių gimusios salos

Rolandas Kažimėkas 2021 lapkričio 24 d.
odaiba tokyo
Odaiba, Tokijas.

Intensyviai plečiantis miestams vis sunkiau rasti naujų patrauklių vietų statyboms. Ieškodami naujų plotų investuotojai vis dažniau gręžiasi į vandenį. Dirbtinės salos – labai patrauklus, nors ir brangus sprendimas.

Yra daugybė priežasčių, kodėl jos iškyla. Dirbtinės salos gali iškilti tik dėl to, kad kažkurioje vietoje suverčiamas iškastas gruntas, kartais jos suformuojamos kaip laukinių gyvūnų ir paukščių buveinė, kitais atvejais statomos rekreacijos tikslais, bet pastaruoju metu vis dažniau jų funkcija yra komercinė ar pramoninė: salose statomi vėjo jėgainių parkai, logistikos centrai, prabangūs daugiabučių kompleksai ar… oro uostai. Negalima nepastebėti didėjančio šio sprendimo populiarumo – dirbtinės salos šiuo metu statomos įvairiose pasaulio šalyse.

Šiek tiek istorijos

Naujų sausumos erdvių kūrimas jūrose ir vandenynuose nėra šių laikų išradimas. Kranogai – taip vadinasi priešistorinės dirbtinės salos atsiradusios Škotijos, Velso ir Airijos ežeruose ir upių žiotyse, lagūnose. Jos iškilo daugiau kaip prieš 5000 metų, tyrimai parodė, kad seniausios buvo supiltos vėlyvajame bronzos amžiuje arba ankstyvajame geležies amžiuje. Kaip statybinės medžiagos buvo naudojama augmenija, molis, akmenys arba mediena. Paprastai tai buvo apskritos formos 10 – 30 m skersmens salos su mediniais pastatais, kurių paskirtis nėra iki galo išsiaiškinta.

Kitas pavyzdys – Mound Key sala Floridoje, buvusi ten gyvenusios indėnų genties kalusų sostinė. Sala suformuota maždaug prieš 2000 metų. 2013-2014 m.  tyrimai parodė, kad ji yra dirbtinė, suformuota iš kriauklių, gyvūnų kaulų, nebenaudojamų daiktų. Aukščiausia salos vieta virš jūros lygio iškilusi 10 m. Džordžijos universiteto mokslininkų teigimu, sala buvo ne tik supilta, bet ir vėliau perstatyta.

Jungtiniai Arabų Emyratai

Vereinigte Arabische Emirate Dubai Palm Jumeirah und Dubai Marina im Vordergrund das Hotel Atlantis panoramio

Garsiausios ir didžiausios dirbtinės salos pasaulyje yra Palmių salos Dubajuje. Projektas neretai simboliškai vadinamas aštuntuoju pasaulio stebuklu. Sprendimas statyti salas buvo priimtas todėl, kad investuotojus netenkino trumpoka 72 km ilgio miesto pakrantė, o Dubajuje daugelis nori išsinuomoti butą su vaizdu į jūrą. Šiandien Dubajų kasmet aplanko keli milijonai turistų, kuriuos vilioja nuostabūs pakrantės vaizdai pro viešbučio langus. Saloms supilti naudotas Persijos įlankos dugno smėlis ir akmenys, o salas nuo jūros vandens poveikio saugo akmeniniai bangolaužiai.

Palmių salyną turėjo sudaryti trys palmės, Dubajaus kranto linija prasiplėsti iki 520 km.

Džumeiros palmę sudaro „kamienas“, 17 atsikišusių „lapų“ ir palmę juosiančios salos su bangolaužiais. Su žemynu Džumeiros palmė sujungta 300 metrų tuneliu, o su juosiančius bangolaužiu sala sujungta tuneliu po jūra. Deira palmė turėjo būti 8 kartus didesnė nei Džumeiros.

Jai numatytas 41 palmės „lapas“, po to „lapų“ skaičius sumažintas iki 18, bet didesnių. Projektas turėjo būti įgyvendinamas atskirais etapais, bet suformavus salas buvo nutrauktas.

Džebel Ali palmė turėjo būti 50 proc. didesnė nei Džumeiros palmė, su šešiais uostais, vandens parku ir 1,7 mln. gyventojų. 2008 m. buvo supiltos 8 salos, pradėtos statybos, bet 2011 m. jos buvo nutrauktos.

Japonija, Osakos įlanka

Nuotrauka Luke Lai Flickr
Nuotrauka Luke Lai Flickr

Kansai oro uostas pastatytas dirbtinėje saloje, už 5 km nuo Honsiu pakrantės, Osakos įlankoje. Su žemynu jį jungia dviejų aukštų 3,7 km ilgio tiltas. 15 mlrd. USD kainavęs oro uostas atidarytas 1994 m. Tokių milžiniškų investicijų prireikė todėl, kad oro uosto gruntas nuolat sėdo – nuo atidarymo jis grimzdo 50 cm per metus. Papildomos investicijos sumažino nusėdimo greitį iki 7 cm (nuo 2008 m.). Nustatytas, kad minimalus saugus lygis yra apie 4 m virš jūros lygio, tačiau vis dar egzistuoja nusėdimo grėsmė. Kai kuriose ekspertų ataskaitose nurodoma, kad 2056 m. kilimo ir tūpimo takas bus jūros lygyje.

Japonija, Tokijo įlanka

odaiba tokyo

Tokijo įlankoje taip pat yra didelė dirbtinė sala, vadinama Odaiba, iš kurios Tokijo centrą galima pasiekti tiltu. Salos istorija prasidėjo XIX a., kai Tokijo įlankoje buvo supilta į fortus panašių salų grandinė, kur turėjo įsitvirtinti miestą saugojusi artilerija. Planuota supilti 11 salų, tačiau pavyko užbaigti tik 5. Odaiba sala suformuota sujungus išlikusias salas

XX a. gale Tokijo gubernatorius Shunichi Suzuki pradėjo įgyvendinti Odaibos, kaip naujo gyvenamojo rajono, plėtros planą. Planuota, kad saloje įsikurs100 000 gyventojų, tačiau 1995 m. šio plano atsisakyta.

Šiuo metu Odaiba sala tapo viena patraukliausių gyvenamųjų namų ir biurų statybos vietų Tokijuje, o žemės vertė kasmet auga. Laiku saloje turtą įsigijusios bendrovės šiuo metu gauna didelius pelnus nuomodamos tiek žemę, tiek pastatus.

Salos yra viena mėgstamiausių Tokijo gyventojų poilsio ir turizmo vietų.

JAV, Česapyko įlanka

Poplar Island Chesapeake Bay

XIX a. pabaigoje Česapyko įlankoje esanti Poplar sala suskilo į tris dalis. Tuo metu joje buvo įsikūręs Vallianto miestelis, kuriame gyveno apie 100 gyventojų, veikė lentpjūvė, kuri galėjo prisidėti prie salos erozijos, nes sparčiai buvo kertami salos medžiai. 1847 m. sala buvo 4 600 000 m2 ploto, o jau 1990 m. dėl erozijos salos plotas buvo  sumažėjęs iki 20 000 m2. 1990 aisias Baltimorės uostas šią salą naudojo kaip atliekų sąvartyną, o juk sala buvo paukščių ir kitų laukinių gyvūnų prieglauda. JAV žuvų ir laukinės gamtos tarnyba inicijavo Poplar salos atkūrimo projektą: JAV ginkluotųjų pajėgų inžinieriai atstatinėja Poplar salą. Projektas vykdomas nuo 1998 m., jo vertė 670 mln. USD ir bus baigtas 2027 m. Maždaug už 50 km į pietus nuo Baltimorės uosto, Čespyko įlankoje, sukurta beveik 300 ha pelkių, 340 ha aukštumų ir atvira įlanka. Šis projektas natūralios, išnykusios salos atkūrimas. Projekto tikslas – atkurti laukinių gyvūnų ir paukščių, įskaitant vėžlius, erelius ir garnius, kurie gausiai gyveno šioje vietovėje, buveines. Jau iš dalies įgyvendinus projektą vietovėje atsirado ir pradėjo gausėti saugomų rūšių gyvūnų. Baigus darbus, planuojama apgyvendinti iš aplinkinių vietovių atvežtą fauną. Per pirmus 10 projekto vystymo metų salos plotas tapo 4 600 000 m2 (toks, koks buvo XIX a.)

Projekto planuose numatyta Džeimso salos plotą išplėsti iki 8 100 000 m2

JAV, šalia Bahamų salų

Įdomus projektas 2025 m. turėtų būti pradėtas vystyti už 25 minučių skrydžio nuo Bahamų sostinės Nasau arba už 90 minučių skrydžio nuo Majamio. „Blue Estate“ – dirbtinę (tiesa, plūduriuojančią) salą su prabangiu nekilnojamojo turto kompleksu inspiravo COVID-19 pandemijos protrūkis ir galimi kiti panašaus pobūdžio incidentai ateityje. Taigi „Blue Estate“  bus saugi, nes  toli nuo žmonių susitelkimo vietų. 1500 x 1000 m dydžio saloje pastatai bus statomi iš surenkamų betoninių konstrukcijų, joje gyvens 15 tūkst. žmonių, didžiausio ploto ir ištaigingiausi gyvenamieji namai kainuos daugiau nei milijardą dolerių. Verta paminėti, kad salos geografinė padėtis yra labai palanki – beveik visus metus joje bus saulėta. Visą salai reikalingą energiją gamins atsinaujinantys šaltiniai.

Danija

Danijos vyriausybė kartu su Kopenhagos savivaldybe planuoja pastatyti devynias dirbtines salas Holmene. Salų bendras plotas 3 000 km2. Salos išsidėstys apie 10 km į pietus nuo sostinės. Jose bus statomi atsinaujinantys energijos šaltiniai, taip pat poilsio ir rekreacijos vietos. Projektai apima salų su sodais, teminių parkų, sporto įrenginių ir prieplaukų statybą. Tikimasi, kad darbai prasidės 2022 m. ir truks 18 metų. Pirmąją salą planuojama pastatyti 2026 m.

Monakas

Jei niekas nesutrukdys, projektas „Extension en mer de Monaco“ bus baigtas 2025 m. Naujas prabangus gyvenamasis ir poilsio rajonas įsikurs 6 hektarų ploto dirbtiname Viduržemio jūros pusiasalyje. 6 hektarai nėra daug, tačiau bendras Monako kunigaikštystės  plotas yra tik 202 ha, tad šis projektas miesto plotą padidins maždaug 3 proc.

„Anse du Portier“ projektas numato prabangių vilų ir daugiabučių namų su parduotuvėmis ir paslaugų centrais statybą, Grimaldi parodų ir kongresų centro išplėtimą. Bus įrengtas ir hektaro ploto parkas parką (didžiausia žalioji zona Monake su  1 000 didelių medžių), nedidelė prieplauka,  pėsčiųjų takai prie jūros, baseinai,  160 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Vienos Monako nekilnojamojo turto agentūros vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad vilos ir pastatai stovi tiesiai ant jūros kranto, bei įvertinus į prabangos lygį, kvadratinio metro kaina sieks 100 000 eurų.

Bendra projekto kaina – 2 mlrd. eurų. Darbai pradėti 2016 m.  2019 m. gruodį baigtas vidinės zonos užpylimas gruntu. Pirmieji pastatai bus pastatyti 2022 m.

Grimaldi forumo pratęsimas turi būti baigtas 2024 m. Visą projektą planuojama užbaigti 2025 m.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad