• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Kur dingsta geležinkelio tiltai?

2013 vasario 28 d.

Pirmieji geležinkelio tiltai Lietuvoje – tokio pat amžiaus, kaip ir pirmasis – 1859 metais Rusijos pradėtas tiesti Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. Geležinkelio Daugpilis–Vilnius–Gardinas su atšaka Lentvaris–Kaunas–Kybartai (Virbalis) statybos darbai baigti 1862 metais. Stambiausi tuo metu pastatyti inžineriniai statiniai – 1861-aisiais baigti Kauno ir Panerių tuneliai, tiltai per Nemuną, Nerį, Vilnią, Vokę, Merkį.

Vienas reikšmingiausių, sėkmingai eksploatuojamas ir šiuo metu – Kauno žaliasis geležinkelio tiltas per Nemuną (2 pav.), statytas prancūzų firmos. 1962 metų sausį juo pravažiavo pirmas traukinys. Tiltas ne kartą sprogdintas, daug sykių keitėsi jo viršaus konstrukcijos, bet atramos ir kesoniniai pamatai išliko tie patys.

Būtina paminėti ilgiausią Lietuvoje 599 metrų ilgio ir 42 metrų aukščio geležinkelio tiltą per Dubysos slėnį Lyduvėnuose. Pirmojo pasaulinio karo metu, 1916-aisiais, vokiečiai, iškirtę aplinkinius miškus, pastatė unikalų visoje Europoje tiltą ant medinių rąstinių atramų. Sunku įsivaizduoti atramas, aukštesnes nei 12 aukštų namas, suręstas iš tarpusavyje sujungtų rąstų ir atlaikančias dinaminį važiuojančių traukinių poveikį. Po poros metų tiltas buvo perstatytas, ant naujų gelžbetonio atramų atremtos plieninės santvaros. 1944 metais jis buvo susprogdintas, 1951-aisiais – vėl atstatytas.

Klaipėdos krašte išliko keletas mūrinių arkinių tiltų, statytų apie 1870–1880 metus (1 pav.). Plytų mūro arkos atitarnavo per 130 metų, ir tik dabar šie istoriniai tiltai rekonstruojami. Griauti ar perstatyti jų neleidžiama, tai paveldosaugos objektai, todėl buvo rastas originalus sprendimas išsaugoti pirmykštę jų išvaizdą. Tiltų viduje buvo įrengtos sijinės gelžbetonio perdangos su atramomis, atremtomis į senąsias. Buvusios arkos dabar ilsisi, o už jas dirba viduje esančios gelžbetonio sijos. Tiltų išvaizda išliko tokia pat kaip prieš šimtą metų.

Šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojama apie 500 geležinkelio tiltų, iš jų didelių ir vidutinių – 140. Vos prieš 20 metų geležinkelio tiltų buvo per 600. Kur dingo daugiau nei 100 tiltų? Atsakymas labai paprastas. Mažieji tiltai buvo masiškai rekonstruojami, dažniausiai pakeičiami plieninėmis 2–7 milimetrų storio banguotojo lakšto-grunto pralaidomis (3, 4 pav.). Nors daugelis šių pralaidų yra solidūs statiniai (2 pav.), priskiriami jau nebe tiltų, o pralaidų kategorijai.

Daug vilčių Lietuvos tiltininkai sieja su projektu „Rail Baltica“, kurį įgyvendinant geležinkelio ruožas nuo Lenkijos iki Kauno ir toliau – per Šiaulius į Rygą ir Taliną, bus rekonstruojamas į europinę 1435 milimetrų pločio vėžę, ją sugretinant su senąja rusiška 1520 milimetrų pločio vėže.Jau parengtas techninis Marijampolės–Kauno ruožo rekonstrukcijos projektas, baigiamas rengti Marijampolės–Šeštokų ruožo rekonstrukcijos projektas (teko garbė ir atsakomybė būti šių projektų vadovu). Bus nutiesta ne tik nauja 1435 milimetrų pločio vėžė, liks ir dvi 1520 milimetrų pločio, kelias bus iš esmės rekonstruotas, ištiesintas, su nauju kokybišku viršaus statiniu (bėgiais, pabėgiais, skaldos pagalve). Taip bus pagerinti visi kelio rodikliai, bus pastatyti nauji ar rekonstruoti senieji tiltai ir pralaidos (apie 150 statinių), rekonstruotos stotys, pastatytos dviejų lygių sankryžos, triukšmą mažinančios sienelės ir daug naujų elektrotechnikos, signalizacijos bei kitų infrastruktūros įrenginių. Geležinkelis bus papildytas dešimtimis naujų ir rekonstruotų šiuolaikinių tiltų.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad