Rugsėjo mėnesį Barselonoje (Ispanija) surengta Tarptautinės konsultuojančių inžinierių federacijos (FIDIC) šimtmečio konferencija, kurioje iš 96 pasaulio šalių susirinkę 1200 dalyvių vertino per 100 metų nuo pirmosios pasaulio inžinierių projektuotojų ir statybos konsultantų konferencijos įneštą indėlį žmonijos gerovei. Aptarti ir laukiantys šiuolaikiniai iššūkiai, kuriuos jubiliejinėje konferencijoje atspindėjo leitmotyvas – mūsų atsakomybė už gyvenimo kokybę.
Darnios plėtros reikšmė
Konferencijoje pabrėžtas neginčytinas globalinės projektuotojų organizacijos poreikis, nes iššūkiai yra akivaizdūs: nesustabdoma migracija į miestus, gyventojų skaičiaus didėjimas, ypač besivystančiame pasaulyje, klimato pokyčių grėsmė, aplinkos tarša.
Žvelgiant į pasaulio šalių industrializacijos plėtrą pastebėtina, kad ji nebuvo darni. Daugiau kaip pusė žmonijos persikėlė į miestus, užimančius tik 2% žemės ploto, vis dėlto sunaudojančius 75% energijos ir į atmosferą išmetančius apie 80% anglies dvideginio. Atsirado natūralių gamtos resursų pereikvojimo pavojus, nes pasaulio mastu energijai pagaminti sunaudojama 80% iškastinio kuro, teršiamas oras ir vanduo, blogėja klimato sąlygos, degraduoja biologinė įvairovė.
Jau dabar 1,1 mlrd. pasaulio gyventojų neturi sveiko geriamojo vandens, 1,2 mlrd. trūksta maisto, 2,6 mlrd. neturi normalios sanitarinės įrangos. Šiandien pasaulyje gyvena 7 mlrd. žmonių, skaičiuojama, kad 2050-aisiais jų skaičius viršys 9 mlrd. O juk prieš 200 metų pasaulyje tebuvo milijardas gyventojų!
Konferencijoje ne vienas pranešėjas kvietė pasaulio inžinierius pasitelkti išmonę ir gelbėti situaciją: kurti reikiamus infrastruktūros bei statinių projektus, atkreipti politikų dėmesį ir paaiškinti jiems inžinerinių sprendimų prasmę siekiant darnios plėtros. Darnus miestas turi išsilaikyti savo jėgomis, o ne laukti užmiesčio paramos, jis turi taupiai naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, kurti gerovę pasitelkdamas funkcionalią infrastruktūrą. Jos išlaidos ir resursai turi būti efektyvūs, o sociokultūrinės bei estetinės reikmės – darnios. Pabrėžta, kad tokiame mieste planavimas turėtų būti kompaktiškas, čia turėtų būti mažinamas skurdas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, tarša ir maksimaliai perdirbamos atliekos.
Siūlo naujus modelius
Visa tai atrodo suprantami siekiai, tačiau jiems realizuoti buvo pristatomos gana sudėtingos projektų darnos sistemos, apimančios 63 parametrus, išdėstytus 14 grupių ir susijusius su vadyba, socialinėmis visuomenės, aplinkos bei ekonomikos reikmėmis. Tačiau kartu projekto darnos vadybai pasiūlytas minimalus 6 esminių klausimų sąrašas – šiuos klausimus turėtų nagrinėti inžinieriai įgyvendindami darnos principais paremtus projektus. Tai būtų energijos, vandens ir medžiagų taupymas, aplinkos, bendruomenės sveikatos ir saugumo, taip pat žmogaus teisių, kurias gali paveikti projektas, apsauga. Žinoma, užsakovai minėtus klausimus gali papildyti ir kitais darnos reikalavimais.
FIDIC, EFCA (Europos konsultuojančių inžinierių federacija) bei Švedijos konsultuojančių inžinierių ir architektų federacija pasiūlė naują darnios miestų plėtros požiūrį. Jo
esmė – savivaldybės turėtų sukurti ir įgyvendinti koordinuotus kelių lygių veiksmų planus, kuriais remiantis būtų rengiami projektai, mažinantys ekologinius padarinius ir CO2 emisiją, skatinantys pakartotinai naudojamų medžiagų taikymą statinių statybai, informacijos bei ryšių technologijas, darnius administravimo metodus, išmaniąją gyvenseną, optimizuojantys ir integruojantys energijos gamybos bei paskirstymo, pastatų ir miesto struktūrų, didesnio mobilumo ir pasiekiamumo, vandens ir nuotekų, atliekų perdirbimo sistemas. Tačiau, kaip sakė Bogotos meras Gustavo Petro, išsivysčiusi šalis – ne ta, kurioje ir vargšai turi automobilius. Tai ta, kurioje ir turtingieji naudojasi viešuoju transportu.
Be kitų temų, konferencijoje buvo organizuoti seminarai BIM (statybos informacinio modeliavimo), t. y. skaitmeninės statybos modeliams, įgyvendinti. Manoma, tai gali smarkiai pagerinti projektų darną ir sumažinti jų riziką, kartu ir atsakomybės draudimą.
Įvertinusi BIM sistemos privalumus, Jungtinės Karalystės vyriausybė nutarė jau nuo 2016 metų viešojo sektoriaus statinių projektų konkursams taikyti II BIM lygį. Vadinasi, projektas turės būti atliekamas erdvinėje, trimatėje, sistemoje, projektavimui taikomų disciplinų modelius surenkant į vieną apibrėžtą junginį specifiniams poreikiams įgyvendinti. Kitas – III lygis – tai visiškai integruotas vieningas modelis, realiu laiku tikslinantis visų projekto dalių įtaką medžiagų kiekiui, konkretiems tiekėjams, kainoms ir valdymui.
