Paskelbus, kad buvusio „Lietuvos“ kino teatro teritorijoje per trejus metus iškils modernus MO muziejus, inžinerinio konsultavimo ir projektų valdymo bendrovės „Baltic Engineers“ specialistai jau žinojo – jų lauks ambicingi užsakovų ir architektų sumanymai, sudėtingi ir kruopštūs pasiruošimo bei projekto įgyvendinimo darbai.
Pradžia – detaliojo plano korekcijos
Darius KVEDARAS.
Vienas pirmųjų bendrovei „Baltic Engineers“ patikėtų uždavinių šiame ambicingame projekte – teritorijos suplanavimas, t. y. 2008 m. patvirtinto detaliojo plano koregavimas ir pritaikymas būsimo muziejaus poreikiams. „Paskutinę 2015-ųjų dieną pateiktas prašymas atsakingoms institucijoms tapo intensyvaus ir gana trumpo kelio pradžia. Teritorijų planavimo procesai neatsiejami nuo statinio projektavimo procesų, tad komandai buvo keliami trumpų terminų ir kokybiško rezultato reikalavimai“, – projekto startą prisiminė bendrovės vadovas Darius Kvedaras.
Visų pirma, esamas 0,4051 hektaro ploto daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdo sklypas Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje turėjo būti pakeistas į visuomeninės paskirties teritorijos naudojimo būdą. Detaliuoju planu buvo panaikintas pėsčiųjų servitutas, kuris vedė per visą sklypą nuo Pylimo gatvės gyvenamųjų namų Vingrių gatvės link. Servitutas tapo nebetikslingas, nes sklypas pritaikytas visuomenės reikmėms – į skulptūrų parką ir amfiteatrinę laiptų zoną gali patekti visi norintieji. Tiesa, naujai pastatytoje tvoros dalyje su kaimynais, buvusio servituto vietoje, įrengti pėsčiųjų varteliai.
Be detaliesiems planams būdingų uždavinių, tokių kaip užstatymo zonos pakeitimas, buvusios požeminės automobilių statymo zonos panaikinimas, teko spręsti ir kitas užduotis: pakeisti autobusų stotelės ir reklaminio stendo vietą (anksčiau ji pateko į sklypo teritoriją), perkelti troleibusų stulpus, kurie taip pat buvo planuojamame sklype.
Buvo atlikta medžių taksacija, sergantys medžiai pašalinti. Šalia sklypo išliko ilgametis trapusis gluosnis (lot. salix fragilis), o teritorijoje buvo suformuotas naujas apželdintas landšaftas.
Dėl griaunamų pastatų sklype buvo perplanuojama šilumos tiekimo trasa tarp senojo šilumos punkto ir antruoju numeriu pažymėto pastato J. Basanavičiaus gatvėje. Tinklai buvo numatyti kolektoriuje, todėl pasikeitė servituto dydis – jis sumažėjo. Po mažiau nei metų detalusis planas buvo patvirtintas.
Gerbė architektūrinius sprendimus
Beveik 4 tūkst. kv. m ploto muziejaus pastate suprojektuota visiškai automatinė grindinio šildymo sistema, palaikanti patalpose nustatytą temperatūrą, o radiatoriai neužėmė patalpų ploto.
Įrengus grindinį šildymą, šiluma nešama skysčio, ir sistema yra žematemperatūrė. Grindinis šildymas, lyginant su radiatorine šildymo sistema, palaiko patalpose pastovesnę temperatūrą ir mažesnį temperatūros gradientą per patalpų aukštį.
Šilumos ir šalčio gamybai pastate suprojektuotas šilumos punktas, transformuojantis miesto šilumos tinklų šilumą ir sujungiantis sistemą su šilumos siurbliu „oras – vanduo“. Siurblys tiekia šilumą pereinamuoju laikotarpiu, kai lauko oro temperatūra ne žemesnė nei 0 °C. Šiuo šilumos siurbliu vasarą ruošiama vėsa pastato vėsinimo sistemoms. Pasirinktas aukšto efektyvumo šilumos siurblys leidžia ne tik veiksmingai vėsinti, bet ir šildyti patalpas, kol lauke nėra itin žema oro temperatūra.
Patalpoms vėdinti suprojektuotos aštuonios pagrindinės sistemos su aukšto efektyvumo rekuperatoriais. Vėdinimo sistemos išskirstytos atskirose zonose, optimizuojant sistemų darbą, taupant vietą ir išnaudojant nestandartines, išskirtinės architektūros erdves.
Itin svarbioje meno darbų saugykloje komfortui palaikyti pritaikyta dubliuota vėdinimo sistema, užtikrinanti nenutrūkstamą tinkamų oro parametrų – nekintančios oro drėgmės ir temperatūros – palaikymą.
Oro tiekimo ir šalinimo, kaip ir vėsinimo įranga, paslėpta ir suderinta su interjero sprendimais: sumontuoti plyšiniai difuzoriai tiek vėdinimui, tiek vėsinimui kanaliniais kondicionieriais, todėl sistema yra ne tik efektyvi, bet ir nepastebima bei estetiška. MO muziejuje sumontuotos sistemos veikia tyliau nei įprastos, mat atvirai nemontuojami garsą skleidžiantys vėsinimo įrenginiai. Muziejaus administracijos patalpose vėdinimas ir vėsinimas vyksta per aktyvias šalčio sijas, kurios tolygiai ir tyliai paskleidžia šviežią orą bei vėsina patalpas.
„Didžiausi iššūkiai šiame projekte buvo netradicinė architektūra, nuožulnios plokštumos, nestatūs kampai ir patalpų suplanavimas. Teko ieškoti sprendimų, kaip taupiai išnaudoti turimas erdves ir neužgožti interjero inžinerine įranga“, – darbą projekte prisiminė „Baltic Engineers“ vadovas.
Lietaus surinkimo sistema nuo pastato stogo ir jo prieigų yra numatyta atsižvelgiant į pastato stogo konstrukcijas, patalpų akustiką. Taigi, šiame pastate įrengtos skirtingos lietaus sistemos: ir vakuuminė, kuri leidžia turėti mažesnio skersmens vamzdžius ir vizualiai neužgožti pastato erdvių, ir gravitacinė, kada lietaus greitis yra mažesnis, atitinkamai skleidžiamas garsas taip pat silpnesnis – tai ypač svarbu akustinėms patalpoms.
„Išskirtinės pastato formos ir pastato funkcija lėmė sprendimą visas projekto dalis braižyti trimatėje erdvėje“, – komentavo „Baltic Engineers“ architektas, BIM valdytojas Lukas Galdikas. Projektuojant trimatis modelis padėjo tiek užsakovui, tiek pačiai komandai geriau suprasti vieniems kitų sprendinius, neretai juos supaprastinti ir adaptuoti. Trimatis modeliavimas projekto dalyviams taip pat leido dar projektavimo metu išspręsti erdvines elementų sankirtas, taip išvengiant papildomų sąnaudų užsakovui ir prastovų statybų metu.
Projektavimo metu sukurtas modelis, o svarbiausia jame sukaupta informacija, bus svarbi eksploatuojant pastatą, kai reikės atlikti įrangos priežiūros darbus, aptikti avarijos priežastis. Turint modelį, atkreipė dėmesį L. Galdikas, visa tai atlikti bus daug paprasčiau.
RĖMĖJO TURINYS
Taip pat skaitykite:
MO muziejus: naujieji meno namai
Pasidalykite straipsniuMO muziejaus atidarymas tapo švente ne tik meno kūrėjams ar puoselėtojams – šis projektas įrodė, kad vizionieriška architektūra puikiai dera su konservatyvia, sykiu įkvepiančia senamiesčio aplinka. Pasitelkti pasaulinio garso profesionalai 2015-aisiais pranešta, kad MO muziejaus projektas patikėtas pasaulinei architektūros žvaigždei – Danieliui Libeskindui ir amerikiečių architektų komandai „Studio Libeskind“, įgyvendinusiai ne vieną išskirtinį architektūrinį […]
