• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Darbų sauga: į statybas – kaip į karą

2013 gruodžio 3 d.

Lietuva vis dar neatsikrato nelaimių krašto etiketės. Nelaimingi atsitikimai darbe dar labiau sustiprina šį neprestižinį statusą. Įvairių įmonių darbininkai dar nelinkę įsisąmoninti, kad laikydamiesi saugaus darbo principų jie užtikrina savo ir savo šeimos gerovę. Daugeliui saugaus darbo reikalavimai – kažkieno iš šalies pateikta prievolė. Tokią nuostatą patvirtino ir Valstybinės darbo inspekcijos atlikti statybos įmonių tikrinimai.

Trūksta vidinės kontrolės

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Arūnas Lupeika „Statybai ir architektūrai“ pripažino, kad kai kurių įmonių požiūris į darbuotojų saugumą tiesiog glumina. „Keturis mėnesius vykdėme akciją, darbo inspektoriai tikrino statybvietes. Apie būsimus tikrinimus pranešta viešai, įmonės buvo individualiai informuojamos apie numatytą inspektavimą. Tačiau net septyniolikoje objektų darbai buvo stabdyti dėl tiesioginės grėsmės darbuotojų gyvybei“, – teigė A. Lupeika.

Anot jo, šiais metais statyboms buvo skirtas ypač didelis dėmesys – per keturis akcijos mėnesius atlikta beveik 400 inspektavimų. Kai kuriose statybvietėse darbo inspektoriai lankėsi po keletą kartų – taip buvo siekiama įsitikinti, kad nustatyti pažeidimai yra pašalinti, o darbuotojams sudarytos saugios sąlygos dirbti.

Didžiausias dėmesys tikrinimo metu statybvietėse buvo skiriamas kolektyvinėms saugos priemonėms ir paaukštinimams. Mat beveik pusė iš daugiau kaip 70 sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų statybų sektoriaus įmonėse per pastaruosius pusantrų metų įvyko darbuotojams nukritus iš aukštai. Dažniausios tokių nelaimių priežastys – netinkamai organizuoti pavojingi darbai, vidinės kontrolės trūkumas, o neretai ir tai, kad patys darbuotojai nesilaikė saugumo reikalavimų.

„Tikrinant asmeninių saugos priemonių naudojimą paaiškėjo, kad beveik trečdalyje statybviečių, kurių statybos darbų projekte turėjo būti nurodytos saugos lynų ir diržų tvirtinimo vietos, to nebuvo numatyta. Kas dešimtoje statybvietėje darbuotojams neišduoti apsauginiai apraišai su lynais, nors tai reikėjo padaryti, kas penktoje iš tų, kuriose buvo privalu – darbuotojams neišduotos ir kitos asmeninės saugos priemonės“, – pasakojo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas A. Lupeika.

Sąstingis – ne atokvėpis

„2009 ir 2010 metais traukiantis statybos darbų apimtims, didėjant konkurencijai ir siekiant bet kokia kaina išlikti rinkoje, deja, tradiciškai pirmiausia mažinamos išlaidos darbų saugai. Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad rangovai dar ir dabar nustatytus pažeidimus ar trūkumus darbo saugos srityje teisina būtent lėšų taupymu“, – sakė A. Lupeika.

Žinoma, pastebėjo jis, sumažėjus statybos darbų, mažėjo ir nelaimingų atsitikimų, buvo matomos darbdavių pastangos lėšų trūkumą darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti kompensuoti kitomis priemonėmis. Atsižvelgdama į sudėtingą finansinę įmonių situaciją, Valstybinė darbo inspekcija už nustatytus pažeidimus skyrė mažiau baudų, plėtojo prevencinę veiklą, daugiau konsultavo, rengė seminarus, padėdama darbdaviams minimaliomis investicijomis užtikrinti kuo saugesnes darbo sąlygas. Minima veikla leido tikėtis, kad darbo saugos kultūra žengs į kitą – aukštesnį – lygmenį. Deja, šios dienos statistika negailestinga: vėl daugėjant darbų, auga ir nelaimių darbe skaičius.

Maža įmonė – mažai dėmesio

Valstybinės darbo inspekcijos statistika byloja, kad daugiausia pažeidimų nustatoma mažose ir vidutinėse įmonėse. Didelės įmonės nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai skiria daugiau dėmesio – diegia įvairias vadybos sistemas, perima pažengusių šalių darbuotojų mokymo, instruktavimo praktiką ir pan. Tačiau pasitaiko ir sunkiai paaiškinamų paradoksų: būna, kad įmonėje, įdiegusioje OHSAS 18000 sveikatos ir saugos darbe vadybos sistemą, nustatoma daugiau pažeidimų nei tokios neturinčiojoje.

„Labai daug kas priklauso nuo vadovo požiūrio – ar į standartą žiūrima tik kaip į priemonę, suteikiančią privalumą dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, ar siekiama, kad ši vadybos sistema veiktų kuo efektyviau užtikrinant visapusiškai saugias ir sveikatai nepavojingas darbo sąlygas. Standarto įdiegimas savaime neapsaugo nuo pažeidimų“, – pastebėjo A. Lupeika.

Anot jo, kur kas didesnė nelaimingų atsitikimų rizika kyla statant didelius objektus, kur dirba ne viena, o kelios rangovo samdomos įmonės ir nepakankamai kvalifikuotai savo pareigas atlieka proceso koordinatoriai.

Teisės aktų užtenka

Šiandien galiojanti valstybės nuostata – mažinti kontrolės veiksmų naštą verslui. Todėl atsisakoma perdėm konkrečių nurodymų, kaip įgyvendinti vieną ar kitą reikalavimą, taip suteikiant daugiau sprendimų ir veiksmų laisvės darbdaviams.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad