Lietuvoje golfas nėra toks populiarus žaidimas kaip krepšinis ar lauko tenisas, tačiau profesionaliai įrengtų golfo aikštynų Vilniuje turime jau ne vieną. Greta viešbučio „Vilnius Grand Resort“, įsikūrusio Vilniaus rajone, plytinčiuose laukuose pasaulinius standartus atitinkančio golfo aikštyno paruošimo darbai pradėti dar prieš 8 metus.
Lygiuotis į aukščiausius standartus
„Golfo lauko sklypas buvo labai apleistas, susidūrėme su daugybe iššūkių. Norėjau, kad būtų saugomas unikalus gamtos grožis, todėl 2004 metais pasikviečiau naują, gabų, didelę patirtį golfo aikštynų statybose turintį, stropiai gamtą saugantį architektą Bobą Huntą. Jis yra dirbęs įvairiose pasaulio šalyse, suprojektavęs ir įgyvendinęs daug aikštynų statybų projektų Kinijoje, Norvegijoje, Karibuose, Pietų Korėjoje, Indonezijoje ir kitose šalyse“, – pasakojo viešbučio „Vilnius Grand Resort“ savininkas Benas Bramsas.
Profesionalus, 18 duobučių „The V Golf Club“ golfo aikštynas buvo įrengtas pagal Amerikos golfo asociacijos standartus, su juos atitinkančiomis vejomis ir smėliu grįstomis kamuoliuko lėkimo aikštelėmis (angl. „fairways“). Banguotos kalvos, natūralūs ežerai ir juos jungiantys upeliai golfo žaidėjams sukuria papildomų kliūčių ir iššūkių, sykiu atkartoja Lietuvos kraštovaizdį.
„Vienas svarbiausių „The V Golf Club“ išskirtinumų tas, kad jis yra vienintelis „Professional Golfers Association“ (PGA) dizaino golfo aikštynas Baltijos šalyse, pritraukiantis šio sporto entuziastų ne tik į vietinius golfo klubų turnyrus, bet ir į tarptautinius čempionatus. Atsižvelgdami į mūsų bendruomenės aktyvų susidomėjimą, skyrėme papildomų investicijų modernaus klubo statyboms, aprūpinome visais golfo reikmenimis ir sukūrėme vietą, kurioje žmonės galėtų atvykti ir mėgautis savo laisvalaikiu“, – komentavo B. Bramsas.
Iki rekonstrukcijos „The V Golf Club“ tebuvo pusiau atvira 20 vietų treniruočių aikštelė, kurią suplanuota paversti visaverčiu golfo klubu su naujomis registratūromis, persirengimo kambarių, restorano, parduotuvės zonomis ir kitomis pagalbinėmis patalpomis. Architektams iškelta užduotis išsaugoti esamą pastato dalį ir suprojektuoti naują priestatą.
Pagrindinis užsakovo uždavinys tas, kad golfo klubo pastatas po rekonstrukcijos turėjo tapti daugiafunkciu unikalaus golfo aikštyno traukos centru. Architektų, vykdžiusių pastato rekonstrukcijos projektą, siekis – papildant pastatą naujomis funkcijomis atrasti ryšį su supančia aplinka.
Esminė idėja – harmonija su aplinka
Architektų studija „Ponama“ stengėsi suformuoti kuo tvirtesnį pastato ryšį su aplinka. Architektė Natalija Baran pasakojo, kad išpuoselėta ir plastiška aplinka, vaizdinga ežero pakrantė, golfo žolyno ir smėlio duobių faktūriškumas, atsiveriančios perspektyvos labiausiai paveikė pastato kompoziciją. Be to, tai turėjo įtakos tūriniam sprendimui ir renkantis fasadų bei interjero apdailos medžiagas.
Pastatas maksimaliai atviras kontekstui, vietomis lyg perregimas. Linijinė erdvinė atviro tipo struktūra, didelės stiklo plokštumos kuria ryšį su aplinka. Horizontali pastato forma išryškėja išraiškingų plastiškų aikštyno kalvelių fone. Didelės stiklo plokštumos, atspindinčios aplinką, leidžia pastatui įsilieti į kontekstą, į interjerą įleidžia išpuoselėtos žalumos. Šitaip aplinka tampa interjero dalimi.
Paprasta ir lanksti planinė struktūra
Siekiant sustiprinti supančios aplinkos įtaką ir pabrėžti natūralų jos grožį, buvo pasirinkta linijinė pastato kompozicija. Aiškių linijų, dviejų paprastų tūrių išilgintas horizontalaus charakterio statinys lyg išauga iš golfo lauko žolės. Pastato tūrį apriboja dvi horizontalės – išryškinta terasa ir plokščiasis stogas. Šiedu elementai pabrėžia griežtą, horizontalų ir vientisą statinio charakterį, kontrastuojantį su supančia aplinka.
Savo forma pastatas paveikia ir išorės erdves. Lūžis planinėje struktūroje ir betoninės sienos atsiradimas kuria tris atskiras erdves: reprezentacinę, kurioje yra įėjimo ir stovėjimo aikštelės, socialinę, kurioje treniruočių laukas, iš kurio matoma ežero pakrantė, ir treniruočių aikšteles. Suprojektuota erdvi terasa tampa pastato vidaus ir išorės jungtimi.
Plano paprastumas leido suformuoti erdves be koridorių. Pagrindinės zonos kuriamos vienoje erdvinėje linijinėje struktūroje. Erdvė atvira, nėra aiškių vizualinių ribų. Zonavimas vyksta pasitelkus interjero elementus, tokiu būdu pastate atsiranda galimybė keisti funkcijas: perstačius baldus jis nesunkiai pritaikomas viešiems renginiams.
Siekiant sumažinti treniruočių zonos vizualinę įtaką, buvo suprojektuota aklina betoninė siena kaip fonas naujai statomam priestatui. Plane lenkta siena atkartoja senąjį pastato kontūrą, atriboja vizualiai nevertingus senuosius pastato elementus. Sykiu siena tampa reprezentacinio pagrindinio įėjimo akcentu: ant jos eksponuojamas „The V Golf Club“ logotipas.
Apdailos sprendimai – saikingumas ir kontrastas
Medžiagos, naudotos aplinkai, fasadų, interjero apdailai, buvo tos pačios. Lauko granito trinkelių grindinys nusitęsia į pastato vidų, fasado sienų apdaila atkartojama interjere, neapdirbta betoninė lauko sienos faktūra atsikartoja interjere ant grindų. Taip naikinama riba tarp vidaus ir išorės.
Lakoniškam stiliui pabrėžti pasirinktos santūrios, natūralios medžiagos, išraiškingos grubios ir rupios faktūros, natūralios spalvos, kontrastingi jų deriniai.
Apdailai naudotos medžiagos parinktos saikingai, išryškinant pastato formos paprastumą ir charakterį. Vienijanti pasirinktų medžiagų ypatybė – natūralumas. Naudotos ilgaamžės medžiagos: atviras betonas, braziliškojo kietmedžio dailylentės, stiklas, skelto granito trinkelės. Nereguliaraus ritmo egzotiško kietmedžio dailylenčių apdaila, betonas lentų klojinio raštu, skelto granito paviršius siejasi su natūraliai grubia medžiagų estetika.
Baldai – nepretenzingos lakoniškos formos, asketiški, nekonkuruojantys su vertingais išorės vaizdais, jais neapkraunama erdvė, paliekama užtektinai vietos žmonėms. Baldų medžiagiškumas artimas eksterjere ir interjere naudotai apdailai.
Interjero dekorui pasirinkti lakoniški geometriniai motyvai, pasiskolinti iš klubo logotipo, kuris buvo kuriamas tuo pat metu kaip ir pastatas.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 4.
