Kaip ir visos statybinės medžiagos, gelžbetonis laikui bėgant sensta. Dėl išorinio poveikio agresijos jame gali prasidėti irimo procesai, todėl ilgainiui gelžbetonio konstrukcijų kokybė prastėja, t. y. nebe tokios patikimos tampa ne tik jos, bet ir visas statinys.
Nepageidaujami padariniai
Jau statybų metu padarytos projektuotojų ir statybininkų klaidos gali paskatinti greitesnę paviršinių betono sluoksnių eroziją (mechaninį ardymą) dėl vėjo ar kritulių poveikio. Lauko temperatūrai nukritus žemiau nulio ypač intensyviai ardomi įmirkę paviršiniai betono sluoksniai – gelžbetonio konstrukcijų ertmėse susikaupęs lietaus vanduo šaldamas plečiasi ir gali sukelti pavojingą betono pleišėjimą.
Dažnai betono erozija ir jo struktūriniai pokyčiai – korozija – vyksta vienu metu. Betone gali prasidėti mechaninė ir cheminė korozija. Filtruojantis vandeniui per betoną iš cementinio akmens gali būti išplaunamos kalkės (tuomet betono paviršiuje matyti baltos apnašos). Šios mechaninės betono korozijos padarinys – mažėjantis medžiagos stiprumas. Kai kalkių išplaunama daugiau nei 30-35 proc., gniuždomasis betono stipris gali būti lygus nuliui. Kartu su šia korozija priklausomai nuo drėgnų ir sausringų periodų trukmės kaitos vyksta ir betono karbonizacija. Ši korozija yra kalcio hidroksido ir anglies dvideginio, esančio ore, cheminė reakcija. Susidaręs kalcio karbonatas sutankina betono struktūrą ir padidina jo stiprumą. Tačiau kai karbonizuojasi visas apsauginis armatūros betono sluoksnis, mažėja jos terpės šarmingumas, ir armatūra gali pradėti intensyviai rūdyti – tai vadinama elektrochemine korozija.
Rečiau pasitaiko sulfatinė betono korozija – cheminė sieros junginių reakcija su cementinio akmens komponentais. Šios reakcijos metu susidarantys produktai (gipsas, etringitas) turi ypatybę plėstis. Todėl betono porose gali susidaryti slėgis, kuris gali paskatinti paviršinių sluoksnių aižėjimą. Lauke betono eroziją ir koroziją pagreitina įvairūs biologiniai veiksniai: augalų šaknys, kerpės, mikroorganizmai.
Svarbu įvertinti veiksnius
Šių trumpai aptartų gelžbetonio senėjimo procesų kur kas intensyviau gali vykti nebaigtame statinyje, todėl stabdant statybas reikia imtis skubios apsaugos nuo žalingo aplinkos poveikio – konservuoti statinį ir jo konstrukcijas. Geros gelžbetonio konstrukcijų būklės išlaikymas šiuo laikotarpiu priklauso nuo daugelio veiksnių: gelžbetonio medžiagų stiprinių ir deformacinių ypatybių, statiniostatybos kokybės ir sustabdymo trukmės, tinkamų konstrukcijų konservavimo priemonių parinkimo, techninės konservuoto statinio priežiūros kokybės. Todėl nebaigto statinio gelžbetonio konstrukcijų numatomų konservavimo darbų apimtis ir turinys gali gerokai skirtis. Statinio konservavimo darbų tvarką reglamentuoja STR 1.08.02:2002 (5 priedas). Vis dėlto nebaigto statinio techninės priežiūros tvarka ir reikalavimai statybos sustabdymo laikotarpiu galėtų būti labiau akcentuojami atitinkamuose techniniuose reglamentuose.
Jeigu antžeminės gelžbetonio konstrukcijos būna apsaugotos nuo tiesioginio kritulių poveikio, t. y. būna pašalinta vandens filtracijos per betoną galimybė, konstrukcijose nėra ertmių, plačiai atsivėrusių plyšių ir paviršių, kuriuose galėtų kauptis vanduo ar drėgmė, specialiai jas konservuoti nereikia. Tokios būklės konstrukcijos gali išbūti ilgą laiką, jei užtikrinamos pirminės (projektinės) apsaugos priemonės: pakankamas apsauginio armatūros betono sluoksnio storis, projektavimo normų rekomenduojama ne žemesnė kaip C30/37 betono klasė, kokybiški betono mišinio tankinimo, technologinių betonavimo siūlių, konstrukcijų jungčių įrengimo darbai ir pan. Taip pat šiuo atveju nerekomenduojama palikti neužbetonuotų (apnuogintų) armatūros strypynų, neturi likti antikorozine danga nepadengtų įdėtinių detalių.
Kai nebaigto statinio gelžbetonio konstrukcijas tiesiogiai veikia krituliai ir temperatūros pokyčiai, būtina speciali antikorozinė šių konstrukcijų apsauga, ypač kai numatomas ilgesnis laiko tarpsnis iki atnaujinant statybas.
Konservavimą reikia planuoti
Statytojai privalo iš anksto ruoštis konservuoti numatomą nebaigtą statinį. Prieš konservavimą atliekami išsamesni konstrukcijų būklės tyrimai ir įvertinimas, rengiamas statinio konservavimo projektas. Konservavimo darbai turi būti atliekami greitai, sausuoju metų laiku ir esant teigiamai lauko temperatūrai, nes to dažnai reikalauja pati konstrukcijų konservavimo technologija.
Prieš gelžbetonio konstrukcijas padengiant specialia antikorozine danga, svarbu tinkamai paruošti betono paviršių. Nuo to priklauso dangos, ypač sudarytos polimerinių medžiagų pagrindu, sukibties su betonu stiprumas, lemiantis dangos ilgaamžiškumą ir efektyvią betono apsaugą.
Gera dangos sukibtis priklauso nuo betono stiprumo (klojant dangą turėtų būti ne žemesnė kaip C20/25 betono klasė), santykinio oro drėgnio (ne daugiau kaip 80 proc.), betono paviršiaus sausumo ir grublėtumo, įvairių
